Apie tai jis telefonu kalbėjosi su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), pranešė Prezidentūra.
„Prezidentas akcentavo būtinybę stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms“, – teigiama pranešime.
G. Nausėdos, teigimu, sąjungininkų pajėgų didinimas regione yra patikimiausia tolesnės karinės eskalacijos užkardymo priemonė.
Pokalbio metu aptartas rytinio NATO flango stiprinimas, atsakomosios priemonės į Rusijos agresiją Ukrainoje.
G. Nausėda pokalbio metu taip pat paprašė Ispanijos premjero paremti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą paraišką bei pabrėžė, kad būtina ir toliau aktyviai teikti Ukrainai politinę, finansinę ir karinę paramą.
Taip pat – stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, izoliuoti jas energetikos, finansų, ekonomikos, sporto, kultūros srityse.
Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti Aljanso gynybą rytiniame flange.
NATO pirmą kartą istorijoje aktyvavo savo greitojo reagavimo pajėgas, kad jos prisidėtų prie tūkstančių karių, kuriuos sąjungininkais jau išsiuntė į rytines gynybinio bloko nares.
Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas – priešakinių pajėgų kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija. Įprastai jame tarnauja apie 1,2 tūkst. karių, tačiau dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sąjungininkės padidino šį vienetą.
