Išskirtinis žurnalisto Vladimiro Laučiaus ir prezidento G. Nausėdos interviu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Portalas tv3.lt anksčiau aprašė, kaip prezidentas kalba apie infliacijos pasekmes Lietuvai ir sukritikavo politikus, kurie kalba apie diržų veržimosi poreikį Lietuvoje. Plačiau apie tai skaityti galite čia.
Yra dalykų, kur Lietuvos pastangos padėti Ukrainai yra puikiai matomos, kaip rusiškų dujų atsisakymas, pagalbos ginklais tiekimas. Tai dalykai, susiję su mokesčių mokėtojų pinigais. O ką jūsų vertinimu diplomatinė tarnyba, mūsų politikų gebėjimai nulemia visoje šitoje situacijoje, prasidėjus karui, kad Lietuva šitaip gerai vertinama ukrainiečių?
Mes darome didelę įtaką ir kitų valstybių laikysenai Ukrainos atžvilgiu. Nesinorėtų labai girtis, ko gero, tai yra Lietuvos nuopelnai, ne mano asmeniniai nuopelnai, bet vis dėlto ženkliai pasikeitė Vokietijos pozicija. Ji pasikeitė revoliuciškai. <...> Šiandien matome, kad tokie dalykai, kurie atrodė tabu prieš kurį laiką, kaip antai ginklų tiekimas kariaujančiai valstybei, šiuo atveju, Ukrainai, virsta realiais sprendimais. <...>
Net ir Vokietijos prezidentas ponas Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pripažino, kad jo pozicija Rusijos atžvilgiu buvo klaidinga. Tai taip pat nėra lengva padaryti žmogui, kuris ilgus metus grindė savo politiką partnerystės su Rusija pagrindu. Tai rodo, kad Vokietija, kaip viena pagrindinių ašių Europos Sąjungos politikos, ženkliai keičiasi. Kartais norėtųsi, kad pokytis būtų greitesnis ir radikalesnis, bet vis dėlto tai yra pokytis į gerąją pusę.
Visuose šituose procesuose Lietuva dalyvauja kaip arši Ukrainos interesų gynėja, Ukrainos balsas tarptautinėje bendruomenėje. Prie manęs prieina Europos Vadovų Tarybos kolegos ir sako: Mes ilgą laiką galvojome, kad Rusijos klausimu esi apsėstas. <...> Galvojome, kad turite stigmą Baltijos šalyse Rusijos atžvilgiu, dabar pripažįstame, kad klydome. Jūs dabar gebate boikotuoti Rusijos energetinių išteklių importą, o mes dar nesame pasirengę to padaryti.
Mano atsakymas labai paprastas: jūs galite tai padaryti ir mūsų pavyzdys geriausiai byloja, kad visos valstybės gali tai padaryti ir privalo daryti šiandien. Negalime pasitikėti valstybe, kurioje išplaunama demokratija, išplaunami paskutiniai jos likučiai.
Vokietija ir kitos Vakarų Europos valstybės pripažįsta, kad dėl Rusijos Baltijos šalys buvo teisios. Dabar tas pripažinimas, ar tai nėra puiki proga Lietuvai pasiūlyti savo darbotvarkę, savo supratimą, kas yra Rusija, ir ką toliau su Rusija daryti?
Mes ir siūlome darbotvarkę. Dabar kaip tik tinkamas metas Europoje svarstomas strateginio kompaso dokumentas. Jame primygtinai siūlome įvardinti Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę. <...> Nuosekliai siekiame padaryti Europą mažiau priklausomą nuo Rusijos ne tik energetinių išteklių, bet ir visų kitų prekių importo. Europa čia , deja, buvo nenuosekli ir prarado labai daug laiko, kurį galėjo skirti strateginės autonomijos Rusijos atžvilgiu stiprinimui. Deja, to nepadarė. Šiandien tai reikia daryti paknopstomis.
Mes nuosekliai pasisakome už Ukrainos kandidatės statusą siekiant įstoti į Europos Sąjungą, kadangi šiandien jie savo krauju įrodinėja, kad yra europinė šalis. <...> Šiandien jie stovi forposte, demokratijos sargyboje ir saugo mus nuo Rytų invazijos.
Ar įmanomas yra tvarus sureguliavimas Ukrainoje, jei išlieka Putino valdžia?
Šiandien mes privalome pasiekti, kad Putino apetitai būtų apmalšinti Ukrainoje. Negalime nuspėti vidinių šito režimo pokyčių. Galimas dalykas, kad sankcijos, politinis spaudimas, Rusijos visuomenės nepasitenkinimas, kuris tik didės ateityje, nes bus vis labiau jaučiamos sankcijų pasekmės. <...> Šiandien mes privalome sustabdyti Rusiją pačiame pirmajame jos imperinių ambicijų įgyvendinimo etape. Tikrai mes galime tai pasiekti Ukrainoje, bet turime ne žodžiais, bet labai apčiuopiamai padėti Ukrainai kariniu požiūriu, finansine, socialine, humanitarine ir politine prasme.
Kandidatės statusas ES Ukrainai suteiktų taip reikalingą horizontą, kuriame ji matytų savo narystę ES ir galėtų sakyti: štai, kovojame u- savo vaikų ateitį ir už galimybę gyventi normalioje valstybėje.
Ar demokratija Rusijai gali būti dar pavojingesnė nei dabartinis režimas ir rusai gali demokratiškai išrinkti tą patį, ką vokiečiai išsirinko 1933 m. (Adolfą Hitlerį – tv3.lt past.) arba dar blogiau?
Nemanau, kad gali būti blogiau negu dabar. Tiesą sakant, jau yra taip blogai, kad lyginti 1933-iuosius metus ir tą asmenį, kuris aktyviai veikė Europos politikoje praeito šimtmečio viduryje, jau aš nematau didelių skirtumų. Kartais net matau, kad yra dar baisesnių skirtumų jau šito asmens naudai. Turbūt reikėtų kalbėti apie tai, ar mes remsime demokratinį Rusijos visuomenės virsmą. Jis bus mažiau prognozuojamas, mažiau skaidrus. <...> Mes visada už tai, kad demokratinės vertybės gimtų, bet Rusijos visuomenėje tas procesas gali būti labai komplikuotas.
Prieš keletą metų skelbėte gerovės valstybės viziją. Koks likimas šios vizijos ir po koronaviruso smūgio, kuris suduotas ekonominei ir socialinei politikai, ir dabar, prasidėjus karui su Rusija? Kas laukia gerovės valstybės?
Galima pajuokauti, nors čia juokas menkas, kad šitiek daug iššūkių įgyvendinti gerovės valstybės viziją turbūt buvo sunku sugalvoti prieš kadencijai prasidedant. Tiek pandemijos, tiek Baltarusijos, migrantų krizės, tiek pandemija, Ukrainos karas – pagalvoji, ar ant šito viršaus dar kažką galima padėti būtų. Bet šį laikotarpį stengiausi likti nuoseklus ir socialinių aspektų nė minutei nepamiršau. <...>
Dabar antiinfliacinės programos paieškose turiu priekaištų. Praradome daug gražaus laiko ir pradėjome įgyvendinti infliacijos pasekmes mažinančias priemones vėliau negu daugelis kitų ES valstybių. Bet mano raginimas nuolatinis buvo, kad tai turi atsirasti politinėje dienotvarkėje. <...>
Kai kuriais klausimas NPD didinimas, mano pasiūlytasis, jis yra priimtinas ir bus patvirtintas. Atsirado papildomų siūlymų dėl išplėstinio kompensacijų taikymo. Visa tai yra gerai, nes šiandien mūsų žmonėms labai reikia valstybės paramos. Mūsų visuomenės nuotaika, atsparumas šitai krizei, mūsų visuomenės konsolidacija, peties jausmas negalimas, jei valstybė nusispjauna per petį ir nesižvalgo, kaip gyvena jos žmonės. Jeigu žmonės bus palikti likimo valiai, tai taip ir nacionalinio saugumo veiksniu.
Jūsų manymu, ar Vyriausybė pakankamai amortizuoja tą didžiulį infliacijos šuolį Lietuvoje, kuris didžiausias ES, ir energetikos kainų kilimą?
Atsakymas labai paprastas – nepakankamai, nes vėluoja. Kadangi vėluojame, didįjį pirminį infliacijos smūgį, kuris pasireiškė pirmiausia per energetikos brangimą, mes jau palikome absorbuoti patiems žmonėms. Tos priemonės, kurios pasiūlytos, iš esmės nebeatspindi ir nebegali kompensuoti to, kas įvyko praėjusių metų rudenį.
Kaip vertinate PVM nulinį tarifą šildymui – ar jis turėtų galioti ir kitam šildymo sezonui?
Jis turėtų galioti ir ateinantį šildymo sezoną. Nemanau, pokyčiai energetikos rinkoje bus tokie staigūs. Vertinant karo pasekmes ir tai, kad vyks skausmingas Europos visos energetikos sistemos struktūros pertvarkymas, siekiant tapti mažiau priklausoma nuo Rusijos. Tai gali palaikyti aukštą kainų lygį. Manau, kad problemos, kurios dabar išryškėjusios, tikrai neišsisklaidys per vasarą. Mes turime taikyti šį lengvatinį principą ir toliau.
Tiesa, aš pripažįstu, kad lengvatinio tarifo taikymas yra šiek tiek netaiklus ta prasme, kad taikomas ir tiems žmonėms, namų ūkiams, kurie negali skųstis finansinėmis problemomis. Tačiau šiuo metu visos priemonės, kurios gali padėti žmonėms įveikti šį ekonomiškai sunkų laikotarpį, turi būti svarstomos.
