Tiek Vyriausybė, tiek prezidentas sako, kad rudenį svarstomas kitų metų biudžetas turėtų būti skirtas mažinti socialinę atskirtį, tačiau nesutariama dėl šaltinių, kuriais finansuoti didesnes socialines išlaidas.
Prezidentas tikino, kad jo ir premjero vizija „į gerovės valstybės įgyvendinimą“ yra panaši. Anot šalies vadovo, gali skirtis „taktikos elementai“, bet abu jie sutinka, kad reikia kreipti dėmesį į skurdžiausias visuomenės grupes.
„Reikia daugiau solidarumo visuomenėje, nes jokia socialinė priemonė negali būti įgyvendinama be tam tikrų papildomų išlaidų. <<..>> Aš remčiau didinti per biudžetą perskirstomą BVP dalį, kuri šiuo metu yra nepateisinamai maža Lietuvoje. Jei kalbėtume apie mokestines pajamas tai viso labo 30 proc. ir kalbėti apie kažkokią manevro laisvę įgyvendinti gerovės valstybę su tokiu santykiu yra užsiiminėjimas demagogija, todėl mes pateikėme pasiūlymus mažinti „gyvulių ūkio“ apraiškas Lietuvoje, suvienodinti kai kuriuos tarifus“, – aiškino prezidentas.
G. Nausėda taip pat tikino, kad nenorėtų, jog paketas, kurį jis pateikė, būtų suprastas, kaip fiskalinių arba socialinių priemonių paketas, nes „jis apims ir daugiau dalykų, tokių, kaip korupcijos prevencijos įstatymo nauja redakcija ir viešųjų pirkimų įstatymo tam tikri pakeitimai“.
„Manau Seime surasime pakankamai supratimo, tų sprendimų įgyvendinimo reikalingumui“, – sakė prezidentas.
Savo ruožtu premjeras patikino, kad Vyriausybė girdi prezidento lūkesčius ir kartu darbuojasi.
„Girdime lūkesčius ir tie sprendimai bus suprojektuoti kitų metų biudžete. Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio augimo, dėl vidutinės pensijos, kuri tikrai didės, dėl vaiko pinigų, dėl to, kad reikia didinti ir bus padidintos šalpos pensijos. Džiugu, kad yra bendras vardiklis dėl griežtos fiskalinės drausmės laikymosi. Rinkiminiai metai visada suponuoja rizikas tam tikram populizmui, tai manau, kad mes surėmę pečius laikysime, kad nebūtų išlaudaujama nepagrįstai“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Anot jo, mokestiniai pakeitimai, kurie buvo aptarti su prezidentu, kai kurie bus įgyventinti jau šiais metais, o kiti – fiskalinę reikšmę turės 2021 metais.
Pasak premjero, šie pakeitimai bus nukreipti mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. S. Skvernelis sakė, kad sieks, jog mokesčiai būtų suvienodinti ir priklausytų ne nuo veiklos rūšies, bet nuo pajamų.
„Tai yra pirmi žingsniai, ta iniciatyva, kurią išreiškė prezidentas reikalauja politinės diskusijos, bet iš principo kryptis labai aiški. Tikrai girdime lūkesčius ir juos atliepsime įstatymų projektuose“, – vardijo premjeras.
Jis tikino, kad dėl visų finansinių prezidentūros siūlymų buvo rasti kompromisai ar „vienodi vardikliai vienokai ar kitokia forma“ su prezidentūra.
Prezidentas G. Nausėda taip pat aiškino, kad ekonomikos lėtėjimas neturėtų būti vieta slėptis ir siekti pateisinti vieną ar kitą „nedarymą“.
„Manau, kad tai būtų nesąžininga. Tikrai neišgyvename krizės, išgyvename viso labo tam tikrą ciklinį ekonomikos augimo sulėtėjimą. Ir net ir toks augimas suteikia pakankamai erdvės aktyviai socialiniai politikai, kuri šiuo metu turėtų būti aiškus ekonominės politikos prioritetas“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda tikino, kad prasidėjus parlamento diskusijoms mokestiniais klausimais ten „atsiras vietos ir mokestinėms iniciatyvoms, planams socialinės politikos srityje“. Tiesa, prezidentas mano, kad tai turi būti platesnio masto diskusija.
Premjeras taip pat pareiškė, kad spalio viduryje Vyriausybė priims galutinį sprendimą dėl biudžeto projekto.
„Tada jis kelsis į Seimą, bet prieš tai turėsime esminį dalyką, kaip eurozonos valstybė važiuoti į Komisiją, kad atitiktume visus reikalavimus, susijusius su fiskaline drausme. Bet skaičiai konkretūs matysis spalio viduryje“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Prezidentas jam paantrino, kad „tiek prezidentūra, tiek Vyriausybė labai atsakingai vertina finansinės disciplinos būtinybę, todėl aš noriu priminti, kad visos alternatyvos yra atviros ir jei bus pernelyg plačiai ir giliai fantazuojama dalykais, kurių neįmanoma įgyvendinti.. <<..>> prezidentas visada turi veto instrumentą. Tai nemalonus ir ko gero sunkiai veikiantis instrumentas ir ko gero Lietuvos praktikoje neišbandytas, bet to nevertėtų pamiršti tiems Seimo nariams, kurie atitrūksta pernelyg toli nuo žemės rutulio ir pasineria į kitas stratosferos erdves“.
Profesinės sąjungos gaus prezidento dėmesio
Vėliau vyksiančiuose susitikimuose savo pasiūlymus Seimo rudens sesijai šalies vadovas aptars su profesinių sąjungų ir verslo asociacijų atstovais.
Kaip BNS informavo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, su šių organizacijų atstovais bus aptarti jas liečiantys prezidento pasiūlymai.
„Prezidentas kartu su patarėjais susitiks su profsąjungų ir verslo asociacijų atstovais bei aptars Seimo rudens sesijai pateiktus siūlymus, kurie susiję su susiję su šiomis organizacijomis“, – sakė A. Bubnelis.
Pasak jo, pirmame susitikime dalyvaus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos bei profesinių sąjungų „Solidarumas“ ir „Sandrauga“ atstovai.
Vėliau vyksiančiame susitikime – Lietuvos darbdavių, verslo ir pramonininkų konfederacijų, taip pat Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos ir Investuotojų forumo atstovai.
G. Nausėda anksčiau pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlė surinkti lėtinant darbo mokesčių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
