„[Putino] režimas patiria naują krizinę situaciją. Ir tai yra krizinė situacija, susiklosčiusi pačioje Rusijoje. Tam tikri maištaujantys elementai pradeda kelti grėsmę režimui ir, svarbiausia, pati įvykių seka pademonstravo, kad karalius yra nuogas. Kad tokios kolonos ir tokio dydžio pajėgos gali nužygiuoti pakankamai toli ir kelti fundamentalią grėsmę režimui“, – sekmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad dėl šeštadienio įvykių kyla įvairiausių versijų, kad tai galėjo būti iš anksto suplanuotas veiksmas.
„Tačiau, mano nuomone, režimo reputaciniai nuostoliai tokie dideli, kad ši versija atrodo labai menkai tikėtina. Rusijos režimas parodė, kad yra labai pažeidžiamas, kad jis skyla ir kad panašaus masto iššūkių galima laukti ateityje“, – sakė šalies vadovas.
Jis pažymėjo, kad J. Prigožino maištas toli gražu nesupaprastina Lietuvos saugumo situacijos.
„Veikiau atvirkščiai. Turime reikalo su didele valstybe, branduoline valstybe ir bet kokie vidiniai sukrėtimai neišvengiamai turi pasekmių aplinkinių valstybių saugumui. Ypač, turint omenyje, kad šioje visoje istorijoje didelį vaidmenį suvaidino ir Baltarusija. Jeigu atsitiks taip, <...> kad Prigožinas ar dalis „Wagner“ grupuotės atsidurs Baltarusijoje, su neaiškiais kėslais, tai reikš tik vieną, kad turime dar labiau stiprinti savo rytinių sienų saugumą. Aš jau kalbu ne tik apie Lietuvą, bet apie visą NATO organizaciją“, – dėstė G. Nausėda.
Pasak jo, Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad reikia daugiau žvalgybinių pajėgumų rytinės šalies sienos saugumo vertinimui, Baltarusijos politinių ir saugumo aspektų vertinimui ir stebėti Kaliningrado regioną.
„Taip pat svarbu greičiau patvirtinti naują sienos priedangos planą, <...> kad kariuomenė galėtų efektyviai ir laiku ateiti į pagalbą mūsų sienos apsaugos pareigūnams ir kad čia nebūtų jokių neapibrėžtumų, kad sienos apsaugos algoritmai veiktų kaip laikrodis“, – teigė G. Nausėda.
„Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J. Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.
Visgi, šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas. Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.