Anot labdaros fondo, visiškas pasinėrimas į miško aplinką – medžių apkabinimas, lapų lytėjimas, paukščių klausymasis – gali padėti palaikyti psichikos sveikatą. Organizacijos inovacijų vadovas Stuartas Daintonas paragino šeimos gydytojus, kad jie pasinaudotų daugiau nei tūkstančiu fondo nurodomų miško terapijai tinkamų vietų JK ir nukreiptų savo pacientus. Jo manymu, tai galėtų būti struktūruotos gydymo programos dalis.
Padeda atjaunėti ir atgauti jėgas
Ši praktika Japonijos Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos iniciatyva šalyje buvo sukurta dar prieš 40 metų siekiant kovoti su darbuotojų stresu. Terapija buvo įtraukta į nacionalinę sveikatingumo programą ir tapo kertiniu prevencinės sveikatos priežiūros akmeniu Japonijos medicinoje.
Ši veikla apima gilų kvėpavimą ir miško atmosferos įsisavinimą kaip būdą atsipalaiduoti, atjaunėti ir atstatyti jėgas. Terapijos dalyviai kviečiami pasinerti į aplinką ir įsitraukti į miško vaizdus, garsus, prisilietimus ir kvapus.
Miško terapija šiuo metu praktikuojama daugiau nei penkių milijonų japonų ir įgyja vis didesnį populiarumą ne tik JK, bet ir visame pasaulyje. Teigiama, kad vis daugiau įmonių šiuo metu siūlo struktūrizuotas miškų terapijos programas, kurios trunka nuo kelių dienų iki savaitės.
Naudą patvirtina moksliniai tyrimai
Viena pagrindinių miško vonių privalumų yra kvėpavimas natūralia miško aromaterapija. Nustatyta, kad augalų cheminės medžiagos, vadinamos fitoncidais, stiprina imuninę sistemą. Nuolatos žaliuojantys augalai kaip pušys, kedrai, eglės ir kiti spygliuočiai yra didžiausi fitoncidų gamintojai.
Moksliniai tyrimai, daugiausia atliekami Japonijoje ir Pietų Korėjoje, parodė, kad dvi valandos, praleistos sąmoningai tyrinėjant mišką, gali sumažinti kraujospūdį, sumažinti streso hormono kortizolio kiekį, pagerinti atmintį bei koncentraciją. Miško terapija gali ne tik pagerinti miegą, bet ir padėti greičiau atsistatyti po ligos ar operacijos.
Galėtų būti taikoma Lietuvoje?
Nerimo, miego sutrikimai, išsekimo būsenos, nuovargio sindromai, depresinės būsenos, psichosomatiniai sutrikimai – sergančiųjų įvairiomis psichikos ligomis skaičius kasmet vis aktualesne problema tampa ir Lietuvoje.
Nors šeimos gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis patvirtino, kad tokios terapijos nauda yra žinoma, tačiau sakė sunkiai įsivaizduojantis, kad mūsų šalyje ji galėtų būti skiriama gydytojo kaip apmokama paslauga.
„Tiek pats visiškai tikiu, tiek yra tą pagrindžiančių mokslinių tyrimų, kad miško terapija ar apskritai bet kokia veikla su žeme, sodo, daržo prižiūrėjimas turi teigiamą poveikį psichologinei savijautai. Vien buvimas supant žaliai spalvai, gamtoje, ramina, gerina emocinę būklę. Kalbant apie gydymą. Ypač tokia veikla galėtų padėti tiems pacientams, kurių pacientai kyla dėl didesnio streso“, – sakė medikas.
Savo ruožtu šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad savo darbe linkusi vadovautis medicinos įrodymais grįstais gydymo metodais: „Visada yra gerai pabūti, atsipalaiduoti gamtoje, kaip ir būtina laikytis režimo, jei norime išlikti sveiki. Tačiau abejočiau, ar verta būtų kalbėti apie veiklų, kurios nėra paremtos medicinos įrodymais grįstais metodais, apmokėjimą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.“
Receptai apsilankyti muziejuje
Apie planuojamus išrašyti receptus ne tik vaistams, bet ir šokių, piešimo, dainavimo pamokoms arba apsilankymui muziejuje Didžiojoje Britanijoje buvo skelbta dar praėjusių metų rudenį. Iniciatyvą apie galimybę tai įvesti visoje šalyje iki 2023 m. yra pristačiusi britų sveikatos sekretorė Matt Hancock.
Tokie receptai būtų išrašomi žmonėms, sergantiems senatvine demencija, turintiems psichikos sveikatos problemų ar sergantiems plaučių ligomis.
Panaši kampanija buvo surengta ir Kanadoje. Tiesa, čia šeimos gydytojai turėjo galimybę skirti tik po penkiasdešimt receptų, leidžiančių pacientams apsilankyti Kvebeko meno muziejuje nemokamai. Tvirtinam, jog įrodyta moksliškai: apsilankymai meno muziejuje padidina serotonino kiekį organizme.
