Tai matyti antradienį įregistravus naujosios Vyriausybės programos projektą.
Atsistatydinusios Gintauto Palucko Vyriausybės programoje teigta, kad Kinija „tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai“, o grėsme laikytina ir „Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje“.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje tokio pobūdžio teiginių atsisakoma, tik teigiama, kad bus siekiama „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Nepaisant to, dokumente ir toliau išlieka siekis plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.
„Nebūtina viską visada surašyti ant popieriaus“
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad retorikos Kinijos atžvilgiu pokytis nereiškia, jog Lietuva atsitraukia nuo ankstesnių pozicijų.
„Galbūt tam tikras retorikos sušvelninimas programoje ir yra bandymas kalbėtis su Kinija ir ieškoti tų sąlyčio taškų, kad tie diplomatiniai santykiai atsistatytų“, – sakė patarėjas.
„Bet tai tikrai nereiškia, kad dabartinė naujoji Vyriausybė kažkaip kitaip traktuotų Kiniją“, – pridūrė jis.
Anot D. Matulionio, Kinija šiuo metu yra svarbiausias „Rusijos karo (Ukrainoje – BNS) įgalintojas“, nuo jos priklauso Rusijos karo pramonės pajėgumai.
Pasak jo, pareigūnai stebi geopolitinį šių šalių suartėjimą.
„Mes tą puikiai suprantame ir manau, kad būsima Vyriausybė tą puikiai supranta. Bet nebūtinai viską visada reikia surašyti ant popieriaus, turint konkretų tikslą atkurti diplomatinius santykius“, – sakė D. Matulionis.
„Aš manau, kad mes turėtume matyti (Kiniją – BNS) labiau kaip grėsmę, bet tuo pačiu, kadangi Kinija yra ypatingai didelis ir įtakingas žaidėjas pasaulyje, mes vis dėlto turėtume ieškoti sąlyčio taškų ir bent jau tam tikrose srityse atstatyti mūsų bendradarbiavimą, ypač ekonominiais galbūt klausimais kai kuriais“, – tvirtino jis.
Pasiūlymas iš Lietuvos
I. Ruginienė anksčiau BNS žadėjo paspausti Kiniją pateikti atsakymą į G. Palucko Vyriausybės pateiktą pasiūlymą dėl diplomatinių santykių atkūrimo.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivano atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Birželį tuometinis premjeras G. Paluckas užsiminė, jog Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau jo nedetalizavo.
Tiesa, ekspremjeras tvirtino, kad jame nėra numatytas 2021-aisiais rudenį Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas. Tą patikino ir I. Ruginienė.
Be kita ko, Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Naujosios Vyriausybės programos projekte taip pat skiriama dėmesio 2027 metais vyksiančiam Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimo pasiruošimui.
Vyriausybės programos projekte toliau pabrėžiama svarba remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, apibrėžiamą tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis, bei teikti Ukrainai visokeriopą paramą, siekiant greitesnės ES narystės.
Taip pat programos projekte akcentuojami santykiai su Jungtinėmis Valstijomis bei siekis visapusiškai prisidėti prie NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo.
I. Ruginienės Vyriausybė gaus įgaliojimus dirbti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
