Reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui bus taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius Galimybių paso kriterijų.
Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas vienam paslaugų gavėjui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį, nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.
Teigia, kad ribojimai skiepijimo nesuaktyvins
Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas naujienų portalui tv3.lt teigia apsikritai nepastebintis galimybių paso naudos. Todėl, anot jo, įsigaliojantys ribojimai neatneš naudos.
„Labai daug abejonių kelia viskas iš eilės. Šiandien mūsų mieste praktiškai 90 proc. pasiskiepijusių asmenų asmneų serga – ir kolektyve, ir visur kitur, todėl pradeda kilti klausimas, kiek efektyvus tas galimybių pasas“, – svarstė meras.
R. Malinauskas įsitikinęs, kad nei jau veikiantys, nei įsigaliosiantys ribojimai skiepijimo rodiklių nesuaktyvins. Tie žmonės, kurie jau tvirtai apsisprendė nesiskiepyti, to ir nedarys, tikina jis.
„Galbūt, duok dieve, kad pasiskiepiję žmonės lengviau perserga, bet galimybių pasas nieko neduoda. <…> Kalbėkime apie gerus pavyzdžius ir situacijos nustatymą dėl ligų sunkumo. Uždėję tuos metrus, nepriversime skiepytis.
O ir nei naudos, nei gėrio mums neatneša. Matyt, kad per dviprasmiški šie reikalai yra“, – nurodė jis.
Prašo daugiau sprendimų laisvės savivaldybėms
Kad numatytos naujos COVID-19 suvaldymo priemonės duos teigiamą rezultatą, abejoja ir Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.
„Jei tokiu būdu mes skatiname, kad žmonės daugiau vakcinuotųsi, kyla klausimas, ar tikrai geras kelias. Kad pritarčiau nuo pirmadienio daryti moksleiviams atostogas, tai tikrai. Tuomet būtų efektas“, – nurodė jis.
Anot jo, Vyriausybė turėtų leisti kiekvienai savivaldybei situaciją rajone vertinti lokaliai. Mero teigimu, savivaldybės žino geriausiai, ką reikia ir ką gali padaryti.
Taip pat, jo teigimu, tokiu būdu Vyriausybė atsikratytų ir prastėjančių gyventojų vertinimo rodiklių.
„Vėlgi, ta pati Akmenė, turinti vieną aukščiausių skiepijimo rodiklių Lietuvoje, tas ribojimas neturėtų būtų taikomas vienodas kaip Vilniuje ar Kaune. Šioje vietoje linkėčiau daugiau pasitikėti savivaldybėmis, duoti jiems daugiau teisių ir prisiimti tam tikras atsakomybes. Manau, nebūtų tokio spaudimo ir tai pačiai Vyriausybei.
<...> Bet užjaučiu ir Vyriausybę, nes kažkokiais būdais mums reikia išspręsti, kaip išeiti iš šios kovidinės situacijos“, – nurodė meras.
Tačiau ne visi merai pritartų, kad reiktų daugiau sprendimų laisvės suteikti savivaldybėms. Tiek Skuodo, tiek Rietavo savivaldybių rajonų merai įsitikinę, kad tai neduotų jokio teigiamo efekto, kadangi nėra kontroliuojami įvažiavimai į miestus.
„Nemanau, kad maža savivaldybė padarytų įtakos bendrai situacijai. Manau, kad vis vien, tai turi būti valstybės mastu.
Žinoma, jei mes užsidarytume ir niekur neleistume nei išvažiuoti, nei įvažiuoti į savivaldybes, tuomet gal ir savivaldybės lygmeniu pakaktų ribojimų ar paskatinimų, bet kadangi yra laisvas keliavimas šalies teritorijoje, tai viena savivaldybė, kad ir kokį sprendimą priimtų, įtakos vis tiek nebūtų“, – teigia Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas.
„Mažesniuose miestuose, kaimuose yra ryški bendros kultūros bendro supratimo, saugumo supratimo stoka. Daugelis pasidarę daktarais, epidemiologais. Vargu, ar viena savivaldybė būti pajėgi pakeisti situaciją“, – jam antrina ir Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Teigiamai vertina ribojimus, bet pastebi klaidų
Tiek P. Pušinskas, tiek A. Černeckis įsitikinę, kad atsižvelgus į dabartinę epidemiologinę griežtesnių ribojimų reikėjo, bet ne tokių drastiškų.
Anot jų, būtų pakakę ir mažesnio nei 30 kv. m. ploto reikalavimo vienam pirkėjui.
„Turėjo mažinti aptarnavimo patalpoje vienam lankytojui plotus iki 15 kv.m. O tiems ribojimams tikrai pritariu, nes epidemiologinė situacija negerėja“, – nurodo P. Pušinskas.
„Jeigu dabar ten trys keturi žmonės telpa vaistinukėje, sulaukia savo eilės laikydamiesi atstumų kas du metrus, tai nuo rytojaus vienas apsipirkinės, o kiti lauks lauke ant šalčio, lietaus. Nepasitenkinimas didelis bus.
<…> Iš vienos pusės, lyg ir geras noras yra valdyti pandemiją, bet kai parduotuvės nedidelės ir žmonės stumdysis lauke, tai visai dviprasmis klausimas, ar nebus dar blogiau nei kad apsipirko, susitvarkė ir išėjo. Gal čia ir neypatingai to reikėjo“, – svarsto A. Černeckis.
Anot buvusio apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Vyriausybė priimdama ploto ribojimus parduotuvėse, vaistinėse, turgavietėse, turėjo galvoti nuosekliai. Anot jo, jei žmonės lauke bus susigrūdę, o viduje vaikščios tik keli, sunku pasakyti, ar šis ribojimas veiks.
„Vyriausybė, galutinai susipykusi su visuomene, matyt, nebelabai ir pasirinkimo turi.
<…> Tačiau yra logiškų pastėbėjimų ir iš vaistinių atstovų, kad ten gali kilti problemų. Ten žmonės neina pramogauti, o jeigu jie stovės lauke, bus apsunkintas priėjimas prie vaistų, tai gali ir kitokių problemų pagimdyti“, – kalbėjo jis.
Primename, kad jeigu parduotuvė ar vaistinė yra mažesnio nei 30 kv. m ploto, ji galės aptarnauti tik vieną pirkėją. Dėl šios situacijos nerimą buvo išreiškę ir vaistinių atstovai, kadangi pagal galiojančius reikalavimus, vaistinės patalpos mieste privalo būti ne mažesnės kaip 25 kv. m, o kaimo vietovėje – 10 kv. m.
Rietavo meras taip pat priduria, kad šįkart į situaciją pirmiausia turėjo būti pažvelgta ir iš kitos pusės. Jo nuomone, turėjo būti visiškai uždraustos šventės nepasiskiepijusiems asmenims.
„Baliukuose problema kur kas didesnė ne parduotuvėse, ne vaistinėse. Mes gi žinome, kad valgant ar geriant kaukės nuimamos. Tai jei jau vienoje vietoje taip drastiškai laikomės principo, kad privalome saugotis, kad neapsikrėstume, tai kai šitą paaiškinti. Kaip tas virusas kinta šioje vietoje? Juk ne vienas ir ne du atvejai buvę, kai į pasibuvimą ilgesnį susirenka žmonės, pasivaišina, pabūna kartu. Vienas užsikrėtęs ir žiūrėki, kad visas būrys iš paskos serga“, – pastebi A. Černeckis.
Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, galimybių paso nereikia, kai „atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų“.
Taip pat, uždarose paslaugų teikimo vietose paslaugų teikėjai ir paslaugų gavėjai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
Galės priimti po vieną pirkėją
SAM aiškina, kad jeigu parduotuvė ar vaistinė yra mažesnio nei 30 kv. m ploto, ji galės aptarnauti tik vieną pirkėją.
„Nutarimo papunktyje nurodytose, uždarose erdvėse esančiose paslaugų teikimo vietose, kai aptarnaujami asmenys, neatitinkantys nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytų kriterijų, užtikrinti 30 kv. m. prekybos plotą (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas.
Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas) vienam paslaugų gavėjui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį“, – nutarimą pacitavo SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Galės pasirinkti, ar dirbti su galimybių pasu
Kaip ir anksčiau rašėme, nuo spalio 22 dienos reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui bus taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.
Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m (arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m).
Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali savarankiškai priimti sprendimą aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalini visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tokiu atveju minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.
Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją šalies ligoninėse, ministerija ragina gyventojus elgtis atsakingai, rūpintis savo ir aplinkinių sveikata, ypač artėjant šaltajam metų sezonui, kuomet itin palankios sąlygos įvairioms virusinėms ligoms plisti. Itin svarbu pajutus net lengvus viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus likti namuose, nesilankyti parduotuvėse ar kitose žmonių susibūrimo vietose ir užsiregistruoti tyrimui dėl COVID-19 ligos internetu www.1808.lt arba trumpuoju numeriu 1808.
