Ministras Aurelijus Veryga informavo, kad tyrimai toliau yra atliekami, bet kol kas nė vieno naujo atvejo nėra nustatyta.
„Medikai dirba labai operatyviai, specialistai ir užsienyje dirba 24/7, nes virusas naujas, reikia daug tyrimų atlikti. Šiandien susirinkę medikai paruošė rekomendacijas, algoritmus kas yra reikalinga teikti pagalbai. Tai buvo labai aktualu, tad esame pasiruošę. Nors iš esmės neturime kam tų rekomendacijų teikti, nes kol kas buvo tik vienas atvejis“, – kalbėjo ministras.
Kauno miesto GMP stoties vadovas Nerijus Mikelionis pabrėžė, kad greitoji medicinos pagalba – ta struktūra, kurie pirmieji susiduria su tokiais atvejais.
„Gal mes esame kiek geresnėje padėtyje, nes mes esame ta struktūra, kuri visada ruošiasi tokiems atvejams. Tik labiausiai norėtųsi, kad žmonės dar prieš skambindami pasižiūrėtų teikiamas rekomendacijas, pasiskambintų į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, įvertintų, ar tikrai reikia kviesti greitąją pagalbą. Nes turime daug kitų svarbių iškvietimų“, – sakė jis.
Anot Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės, tiek infekcinių ligų specialistai, tiek gydytojai akušeriai-ginekologai, tiek pediatrai, tiek skubiosios pagalbos specialistai susibūrę sprendė, kokie veiksmai turėtų būti tokiam žmogui sergančiam pakliuvus į gydymo įstaigą.
„Bet tos rekomendacijos turės nuolat būti peržiūrimos ir atnaujinamos. Norėtųsi, kad atvežti tokie pacientai suvoktų, kad kartais visas tyrimų procesas gali užtrukti ir iki 12, net 24 val. Buvo aptarta tvarka, kaip reikėtų elgtis vienais ar kitais atvejais, – kalbėjo ji.
Ministras pridūrė, kad reikia suvokti, jog tokie atvejai nėra kažkokia itin skubi situacija, tad gali tekti palaukti, gali reikėti ir automobilyje prie ligoninės palaukti, ir priėmimo skyriuje.
Svarbu neperžengti kritinio taško
Kauno klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Auksė Mickienė pabrėžė, kad liga turi dvi stadijas – kai ligos užkratas atvežamas iš pavojingų regionų ir antra – kai infekcija ima plisti visuomenėje.
„Ir norint situaciją suvaldyti maksimaliai gerai pagrindinis dalykas yra tokių žmonių saviizoliacija. Tai yra būtina, kad virusas neišplistų“, – sakė specialistė.
Ministras pabrėžė, kad tiek dezinfekcinio skysčio, tiek apsauginių priemonių gydymo įstaigose netrūksta. O jei taip ir būtų, reikėtų elgtis be panikos, informuoti apie tai.
Paklaustas, ar karių pasitelkimas oro ir jūsų uostų kontrolei nėra resursų švaistymas, ministras tai laikė reikalinga priemonė.
Jis pabrėžė, kad būtent tokia tvarka, kai žmonės yra pasitinkami oro uoste, įteikiamos rekomendacijos, leido nustatyti pirmąjį ligos atvejį.
„Šiuo atveju nėra perteklinių priemonių, geriau padaryti daugiau nei per mažai, nes jei išplis liga, bus didelė problema visai šaliai“, – sakė jis.
Tyrimus atlikti patiems neleis
Kai kuriems medikams teigiant, kad galima būtų įsigyti daugiau reagentų tyrimams atlikti, ministras nesutiko, kad tai būtų reikalingas sprendimas.
„Galbūt plečiasi galimybes reagentams įsigyti, nes liga yra neseniai identifikuoti ir reagentai sukurti, bet čia yra ir įrangos klausimas. Jos gali skirtis ir gali reikėtų tam tikrų reagentų, ne visi Lietuvoje turi unifikuotą įrangą. Esame davę pavedimą laboratorijai, kad įsigytų daugiau reagentų, kurių gali prireikti kitiems ir prireiktų atlikti daugiau tyrimų.
Štai paskutinė informacija – užkrauti 5 mėginiai, kai iš viso galima vienu pakrovimu ištirti 70 mėginių, tačiau net to dabar neišnaudojame, taigi reagentus išmetame.
Tačiau paklaustas, ar tokiu atveju nevertėtų sudaryti galimybės atlikti tyrimus patiems žmonėms už savo pinigus, A. Veryga laikėsi kategoriškos nuomonės.
„Žiūrėkime, kai tie žmonės atkeliautų į tas įstaigas. Jei jie pradėtų važinėti su minimalia simptomatika. Jiems reikėtų ne lakstyti ir daryti tyrimus, bet būti namuose ir palaukti, kol praeis inkubacinis laikotarpis. Jei jie pradės važinėtis troleibusais, autobusais atlikti tyrimus, kad jiems būtų ramiau, tai jiems gal it bus ramiau, bet yra laikotarpis, kai tyrimas dar nieko neparodys. Taigi tyrimas gali padaryti dar blogiau. Čia panašiai kaip su kauke – ji neapsaugos, jei žmogus neserga. Taigi nebūtinai neigiamas tyrimas rodys, kad žmogus neužsikrėtęs, nes dar gali nebūtinai fiksuoti liga“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas, kada šalis jau tampa rizikingu regionu, ministras pabrėžė, kad svarbiau yra ne užsikrėtusiųjų skaičius, o ligos plitimo būdas.
„Kol šalis turi įvežtinius ligos atvejus, kol aišku, kas įvežė ir asmuo yra izoliuotas, aiškūs kontaktai, tai nelaikoma protrūkio židiniu. jei liga pradeda plisti nuo grįžusių žmonių kitiems, tai reiškia, kad nebegalima atsekti, iš kur atkeliavo ir asmuo turėjo daug kontaktų, kurių neįmanoma atsekti, lankėsi didelėje įstaigoje, važinėjo viešuoju transportu, tada yra laikoma protrūkio židiniu. Tada taikomos ir rekomendacijos nevykti", – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Šiuo metu Lietuvoje nustatytas vienas koronaviruso atvejis – jis praėjusį penktadienį diagnozuotas iš Italijos grįžusiai šiaulietei. Iš viso dėl įtariamo koronaviruso yra atlikta 201 mėginių, visi atsakymai yra neigiami. Prevenciškai yra stebimi 4971 asmenys.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso:
Įtariamu atveju laikomas toks atvejis, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija, t. y., jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Taip pat prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.
Esant galimybei reikėtų dirbti iš namų, šiam laikotarpiui gali būti išduodamas ir nedarbingumas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NVSC puslapyje; nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir pan.
Taip pat – stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).
Jei kitaip sunegalavote, bet nesilankėte minėtose šalyse, dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
