Pasak „Vilnius sveikiau“ direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Šiautkulienės, tyrimas parodė, kad per ketverius metus beveik tris kartus sumažėjo aktyviai sportuojančių sostinės gyventojų.
2018-aisiais vilniečių, kurie bent pusvalandį užsiima energinga fizine veikla penkias dienas ir daugiau per savaitę, buvo 29,8 proc., o pernai – 11,9 procentai.
„Kalbant apie fizinę veiklą, turime drastiškus pokyčius ir drastiškus skaičius. Daugiau negu dvigubai sumažėjo vilniečių, kurie aktyviai užsiima fizine veikla. Bendravime Lietuvos kontekste, norėjome parodyti, kad nukritimas yra tikrai didžiulis matomas ir reikia mums visų įmanomų priemonių, ir veiksmų. Čia kalbama apie tai, kad ar 30 minučių per 5 dienas užsiėmei tam tikra fizine veikla.
Užsiimti vidutinio aktyvumo fizine veikla turėtų apie 150 minučių žmogus, o didesnio intensyvumo 75 minutes per savaitę. Šitame tyrime dalyvauja suaugę žmonės, tai kokį pavydį mes rodome vaikams? Tikriausiai reikia nuo mūsų pačių pradėti ir pasistengti šitoje vietoje dar labiau“, – sako ji.
Pasak A. Šiautkulienės, vilniečiai nevengia ragauti ir saldaus maisto. Ji priduria, kad tai nulemia ir bendrą fizinę savijautą bei laimės pojūtį.
„Suaugusių vilniečių, kurie bent kartą per dieną valgė saldumynus buvo 19,6 proc. Šitas skaičius kelia klausimų ar jis yra teisingas, ar mes visus saldumynus įvardiname, kaip saldumynus. Man atrodo, kad žiūrėkime su rezervu į šitą skaičių, bet Lietuvos rodiklis yra labai panašus – 18 proc.“, – aiškina ji.
Beveik pusė vilniečių vaisius valgo kasdien
Anot pranešimo, šiuo metu savo sveikatos būklę kaip labai gerą ar gerą vertina 63,4 proc. vilniečių. Pasak tyrimo, beveik pusė (47,8 proc.) Vilniaus gyventojų valgo vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną. Tuo metu 2018 metais vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną valgė 54,1 proc. vilniečių.Daržoves kasdien ar kelis kartus per dieną valgo 58,9 proc. sostinės gyventojų, o saldumynų bent kartą per dieną neatsisako 19,6 procentai.
Važiuodami dviračiu šalmus dėvi bei tamsiu paros metu būdami lauke atšvaitus nešioja per trečdalį (35,1 proc.) suaugusių vilniečių. Tyrimas taip pat rodo, kad dauguma (96,1 proc.) Vilniaus gyventojų visada segi saugos diržus važiuodami automobiliu.
Rugpjūčio 22-28 dienomis „Vilniaus sveikiau“ organizuoja nemokamus renginius Vingio parke. Jie skirti stiprinti fizinę ir emocinę vilniečių sveikatą, edukuoti apie sveiką mitybą, traumų bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją. Šie renginiai taip pat yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.
Išaugo elektroninių cigarečių vartojimas
Anot „Vilnius sveikiau“ koordinatorės Emilijos Gaidytės, išaugęs elektroninių cigarečių vartojimas gali būti susijęs su vis dar vyraujančia nuomone, kad elektroninės cigaretės sveikatai kenkia mažiau.
„Jeigu kalbame apie elektronines cigaretes, mes turime net 10 kartų padidėjusį mastą rūkančiųjų vilniečių elektronines cigaretes. Situacija yra sudėtinga, nes nėra ištirtas ilgalaikis poveikis. Ypatingai atrodo, kad elektroninės cigaretės užleidžia vietą įprastiems rūkymo būdams. Jau dabar norėtųsi stebėti situaciją ir skatinti nevartoti, ir atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių.
Apie alkoholio vartojimą statistika yra labai panaši, kaip ir buvo 2018 metais. Beveik dvigubai daugiau vyrų negu moterų vartoja alkoholį – tai yra bent kartą per savaitę. Asmenų, bent kartą per savo gyvenimą vartojusių psichotropinių arba narkotinių medžiagų skaičius irgi išaugo ypatingai daug 2022 metais“, – vardija E. Gaidytė.
E. Gaidytė sako, kad elektroninės cigaretės gali būti traktuojamos, kaip naujas reiškinys, tačiau jos yra populiarios apie dešimtmetį. Vis tik, jų žala nėra ištirta. Anot jos, žmonėms elektroninės cigaretės yra patrauklu, nes neturi kvapo, galima skonių gausa. Tačiau ji priduria, kad elektorinės cigaretės nėra pilnai pakeitusios įprastų tabako gaminių.
„Iš tiesų, elektroninės cigaretės jos yra ne tik Lietuvos arba Vilniaus iššūkis, bet ir viso pasaulio iššūkis. Tai vis dar vadinama nauju gaminiu, bet jau 10 metų yra rinkoje ir esmė yra tame, kad tai yra žavu žmonėms, tai užburia – nėra kvapo, skoniai įvairiausi, dūmų tas kiekis.
Yra daug nuomonių, kad tai pavyzdžiui yra sveikesnė alternatyva, tačiau tokių ilgalaikių klinikinių tyrimų – nėra vis dar atlikta, nes sąlyginai tai yra naujas gaminys. Ir tas vartojimas, ką matome, vis dar nėra pilnai pakeitęs tradicinių tabako gaminių, tačiau turi perspektyvą pakeisti ateityje, ypač jeigu kalbame apie jaunąją kartą, apie vaikus, tai kai darome tyrimus būtent apie jaunimą, matome, kad būtent elektroninės cigaretės jos yra populiaresnės tarp jaunimo. Vadinasi, kad ta kitoje suaugusių kartoje bus dar didesnis paplitimas elektroninių cigarečių“, – aiškina ji.
„Vilnius sveikiau“ koordinatorė E. Gaidytė, paaiškino, kodėl žmonės renkasi vartoti alkoholį arba psichoaktyvias medžiagas. Anot jos, vilniečiai susiduria su vartojimo problemomis dėl emocinės sveikatos būklės, fizinio aktyvumo stokos arba laimės trūkumo.
„Kalbant apie alkoholį arba kitas psichoaktyvias medžiagas, nelegalias psichoaktyvias medžiagas, norisi paminėti tai, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra labai kompleksiškas reiškinys. Tos visos problemos, kurias kolegos paminėjo, tai jos irgi yra labai glaudžiai susijusios su vartojimu ir tos priežastys vartojimo yra tikrai labai įvairios: nuo emocinės sveikatos, fizinio aktyvumo trūkumo, laimės trūkumo.
Buvo tyrimu Lietuvoje, kodėl asmenys vartoja alkoholį, dažnai tai yra dėl būtent emocinių sunkumų, kai nori pabėgti nuo savęs. Kaip specialistė dirbanti šioje srityje, ne pirmus metus, galėčiau pasakyti, panašiai yra ir su nelegaliu psichoaktyvių medžiagų vartojimu, kad ta kasdienybė žmogui kartais yra per sunki, nuotaikos, emocijos yra per sunkios ir jis ieško, kur galėtų pabėgti. Toks pabėgimas žmogui yra kaip alternatyva sunkiu momentu, - būtu galima pasakyti taip.
Tačiau norisi pasakyti, kad pozityviai reikia mąstyti, aš to net nevadinu problema psichoaktyvių medžiagų vartojimo, o labiau reiškiniu, nes tai yra gaji problema, gajus iššūkis kituose šalyse irgi.
Labai didelis iššūkis šiandien yra naujosios psichoaktyvios medžiagos, apie kurias ilgą laiką buvo sakoma, kad jos pakeis tradicines, ilgai žinomas narkotines medžiagas, tuos narkotikus. Tačiau dabar matoma, kad pasaulyje, tiek Lietuvoje, tai nekeičia, tačiau egzistuoja šalia tų tradicinių medžiagų.
Į savaitę Europoje atsiranda po vieną naują medžiagą, atsiranda naujos formos: lipdukai, purškaliukai, įvairiausi saldainiukai. Reikia mums patiems dirbti su savo sąmoningumu, su savimi, su savo aplinkiniais ir keisti savo elgesį, ieškoti tų pagalbos būdų legalių – sportas, įvairiausias užimtumas, o jeigu žmogui neina sau pačiam padėti, yra įstaigos, yra specialistai, kurie gali padėti“, – teigia A. Gaidytė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2022 metais Vilniaus savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ antradienį pristatytas tyrimas rodo, kad 2018 metais jas rūkė 1 proc. vilniečių, o pernai kasdien tą darė kas dešimtas sostinės gyventojas.
Lietuvoje per pastaruosius dvylika mėnesių elektronines cigaretes rūkė perpus mažesnė dalis gyventojų nei Vilniuje – 4,9 procentai.
Tabaką per pastaruosius metus kasdien vartojo ketvirtadalis (24,6 proc.) suaugusių vilniečių, o alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę ar dažniau – 18 proc. vilniečių. Panaši alkoholinių gėrimų vartojimo tendencija fiksuojama visoje Lietuvoje (18,3 proc.).
