Klaipėdos laikrodžių muziejaus darbuotojams kibti į darbą primena devynioliktojo amžiaus žadintuvas, o veikti tikrai yra ką – sekmadienį, kovo 28-ąją, Lietuva pereina į vasaros laiką, tad reikės laikrodžių rodykles persukti viena valanda į priekį.
Laikrodžių muziejaus darbuotojai pokyčiui pradeda ruoštis prieš kelias dienas – čia, pereinant į vasaros ar žiemos laiką, reikia pasukti šimtų laikrodžių rodykles.
„Jei visoj ekspozicijoj yra išdėstyta daugiau kaip 500 eksponatų, bet savo rinkiniuose mes turime daugiau. Yra pagalbinis ir pagrindinis fondai. Tai pagrindiniam fonde yra pusantro tūstančio eksponatų“, – sakė Klaipėdos laikrodžių muziejaus darbuotoja Danutė Menkutė.
Nors tiek laikrodžių persukti nereikia, ko gero, daugiau nė vienam tautiečiui, tačiau žmonėms parėjimas į vasaros ar žiemos laiką ir taip įgriso iki gyvo kaulo. Neišsimiegoję, vėluojantys ar išsibalansavę – taip lietuviai pabunda gerą savaitę persukus laikrodžius.
„Dažniausi tai būna sumišimas toks. Ir ypatingai dar, kai vaikų turi. Tai po to gaunasi – visa dienotvarkė susimaišo. Žodžiu, didžiausia problema tame.“
„Nepatogu.“
„Aš manau, kad jau užtektų tų sukinėjimų. Jau gana. Prisisukom jau.“
„Kaip jūsų gyvūnai reaguoja į tą laikrodžių sukinėjimą? – Reikalauja anksčiau ėsti. Taip pat ir vaikai. Keliasi anksčiau, eiti miegoti irgi nori anksčiau, na įtaką daro didelę.“
Veterinarijos gydytojai pritaria šios klaipėdietės nuomonei. Nors tiesioginės žalos keturkojams šeimos nariam laikrodžio sukinėjimas ir nepadaro, tačiau anksčiau ar vėliau nei įprasta atsibundantis šeimininkas išderina ir augintiniui įprastą režimą.
„Nes vis tiek gyvūnas yra įpratęs keltis, eiti į lauką, būti išvesdamas, pašeriamas, prižiūrimas. Ir kada pasikeičia šeimininko režimas, gyvūnas jau nebesupranta, kodėl jo tuo metu neišveda. Apie dvi savaites trunka adaptacija“, – sakė veterinarijos gydytojas Robertas Bartkus.
O štai medikai sako, kad įtaką žmonių gerai savijautai daro ne tik laikrodžių sukinėjimas. Jie pritaria, kad toks gyvenimo ritmo pasikeitimas per naktį gali sukelti net depresyvią nuotaiką, mat neišsimiegojus organizmas pradeda gaminti mažiau vadinamojo laimės hormono serotinino. Vis dėlto mes organizmą aliname ir savo gyvenimo būdu.
Anot medikų, sekmadienio vakarėliai ir pirmadienio ankstyva kelionė į darbą taip pat daro ne ką mažesnę žalą sveikatai.
„Jei mes nuolatos gyvename neturėdami normalaus režimo, tai mes lygiai taip pat kenkiame savo organizmui, taip kaip ir šiuo metu planuojamas laiko persukimas. Nes einame miegoti nevienodu laiku, keliamės lygiai taip pat – ne tuo pačiu metu, tokiu būdu trūksta normalaus miego nakties metu, ryte atsibundame pavargę, nepailsėję, nuo to nukenčia mūsų darbas visą dieną“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja Kristina Prūselaitienė.
Tiesa, kiek metų dar taip sukinėsime laikrodžius du kartus į metus, neaišku. Užsienio reikalų ministerijos valdininkai nerado laiko pakomentuoti tokį visuomenei aktualų klausimą. Paskutinį kartą europarlamentarai klausimą sukioti laikrodžius ar ne sprendė 2019-aisiais. Tačiau bendro susitarimo kaip pasielgti tarp Europos Sąjungos šalių susitarimo vis dar nėra.
Tad medikai siūlo žmonėms prie laikrodžių sukiojimo pratintis. Jaunesni tautiečiai savaitę prieš pasukant laikrodžius turėtų vis kasryt keltis dvidešimčia minučių anksčiau. Vyresni žmonėms toks prisitaikymo terminas ilgesnis – kad jaustųsi gerai anksčiau keltis, jie turi mėnesį iki rodyklių persukimo.
