„Dronai paliko Lenkijos teritoriją“, – sakė W. Kukula.
„Pabrėžiu, kad jie buvo mūsų kontrolėje ir čia nepadarė jokios žalos“, – pridūrė jis.
Rugpjūtį Varšuva nusiuntė oficialų protestą Kremliui po to, kai rusų dronas nukrito rytinėje Osinų kaimo vietovėje, maždaug 100 kilometrų nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos.
Valdžios atstovai tuomet teigė, kad tai buvo Rusijos „sąmoninga provokacija“.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje W. Kukula sakė, kad pastarieji oro erdvės pažeidimai neturėjo rimtų pasekmių būtent todėl, kad valdžios institucijos išmoko pamokas iš prieš kelias savaites įvykusio incidento.
„Mes skyrėme daug papildomų išteklių Lenkijos oro erdvės apsaugai“, – sakė jis.
Paklaustas, kiek šįkart truko oro erdvės pažeidimas ir kokių veiksmų buvo imtasi, jis atsakė, kad „tai yra operatyviniai duomenys, kuriuos mes vis dar analizuojame“.
„Jei reikės, mes apie tai pranešime, bet nepamirškime, kad šios informacijos gavėjai yra Rusijos Federacija ir Rusijos analitikai. Manau, visi sutinkame, kad nenorime palengvinti jų užduoties“, – sakė Lenkijos generalinio štabo vadas.
Pareigūnai pridūrė, kad jie svarsto procedūrų pakeitimus, kad pajėgos galėtų greičiau reaguoti į tokius incidentus.
Ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas generolas leitenantas Maciejus Kliszas teigė paprašęs karinių vadų, įskaitant W. Kukulos, parengti planus, kurie žymiai sutrumpintų šalies oro gynybos sistemos reagavimo laiką.
M. Kliszas pridūrė, kad pagrindinis prioritetas yra Lenkijos ir jos piliečių saugumas, o tai nebūtinai reiškia objektų šaudymą iš oro.
„Mano tikslas nėra bet kokia kaina šaudyti ar naikinti objektus, nes mes veikiame taikos metu, taikydami taikos procedūras, o ne karo procedūras“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
