Su pirmos instancijos bausme nesutikęs Vytautas J. pateikė apeliaciją, tačiau ir po jos liko nieko nepešęs. Jis neįtikino teismo, kad jo žodžiai tebuvo „pamąstymas apie valdžios institucijų teisinių priemonių panaudojimą“.
Po 2019 m. birželio mėnesį įkeltu vaizdo įrašu biržietis parašė tokį komentarą (kalba netaisyta – aut. past.): „Galetu valdzia isleist istatima naikinti juos, bet kur tau, patis valdzioje tokie“. Būtent šie žodžiai pasodino vyrą į teisiamųjų suolą.
Teismo įpareigojimai
Iš pradžių šios bylos ėmėsi Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjai. Jie 2022 m. vasario 3-ąją nusprendė Vytautą J. pripažinti kaltu tik dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Vyrui paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė. Jis įpareigotas per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vis dėlto, teismas nusprendė, kad Vytauto J. išsakyti žodžiai nekurstė smurtauti ar fiziškai susidoroti su homoseksualiais žmonėmis. Pagal šį epizodą vyras buvo išteisintas. Priešingu atveju, kam būtų grėsusi griežtesnė bausmė.
Tačiau ir pusmečiui teismo paskirtas laisvės apribojimas biržiečiui pasirodė per griežtas, todėl jis teikė apeliaciją.
Buvo tik pamąstymas
Apeliaciniu skundu Vytautas J. prašė jį išteisinti ir dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Nuteistas vyras teigė, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, bylos įrodymus vertino šališkai – vadovavosi liudytojo, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi, parodymais, šališkai ir prieštaringai vertino specialisto išvadą bei specialistės paaiškinimus.
Taip pat esą nepagrįstai atmetė kaltinamojo parodymus, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.
Anot jo, komentaras nebuvo toks pavojingas, kad pateisintų griežtesnius su juo susijusio saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimus ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinės priemonės) taikymą.
Tai rodo komentaro lakoniškumas, jame pavartoti žodžiai, nekonkretus jo pobūdis – neigiamas požiūris nemotyvuojamas detaliau, siekiant ir kitus nuteikti prieš atitinkamą grupę, nepateikiamas konkretus neigiamas grupės pristatymas, komentaras yra ne kurstančio pobūdžio, o pamąstymas apie valdžios institucijų teisinių priemonių panaudojimą.
Anot nusteistojo, byloje surinkti įrodymai taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog jis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į homoseksualius asmenis.
Savo atsiliepime į apeliacinį skundą prokuroras prašė jį atmesti. Anot jo, rašydamas komentarą, Vytautas J. panaudojo neteisėtas, saviraiškos laisvę peržengiančias priemones.
Prokuroras pridūrė, kad Vytautas J. veikė tyčia, kadangi paskelbdamas savo komentarą viešoje erdvėje, jis norėjo, kad jo nuomonė būtų žinoma ir kitiems naudotojams.
Teismo argumentai
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su Vytauto J. komentaru, taip pat ir nuteistojo pozicija, jog savo pasisakymais jis tik išreiškė savo asmeninę kritiką tam tikrais klausimais.
Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, vadovavosi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo pasisakymus prilygino viešam homoseksualių asmenų grupės niekinimui dėl jų seksualinės orientacijos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta asmens teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kuri negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Vis dėlto, laisvė reikšti įsitikinimus ar skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
