Nacionalinis susivienijimas savo „Facebook“ paskyroje pateikė 10 žingsnių, kaip suvaldyti migrantus. Tarp jų buvo paminėtos net mirtinos priemonės.
Kasčiūnas: peržengia sveiko proto ribas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad dabar įvairios politinės jėgos bando susirinkti sau dividentų iš migrantų krizės.
„Dabar įvairios politinės jėgos nori rasti vietą po saule, kitaip tariant, siūlo įvairias originalias ir itin keistas idėjas. Kai kurios idėjos yra teisingos, bet priemonės, kurios ten yra siūlomos, mano požiūriu, peržengia sveiko proto ribas“, – tv3.lt komentuoja L. Kasčiūnas.
Parlamentaras mano, kad geriausia taktika kovai su migrantais yra tai, ką pirmadienį vakare nusprendė daryti valdžia. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pranešė, kad ministrė Agnė Bilotaitė leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
Šį sprendimą L. Kasčiūnas teigia palaikęs ir nuosekliai rėmęs.
„Man kartais skaitant įvairius pasiūlymus jausmas toks, kad žmonės nelabai supranta, kaip funkcionuoja Lietuvos pasienis, koks jo ilgis, kad dažnai sulaikomi migrantai yra giliau Lietuvos teritorijoje, todėl jų siūlomas kai kurių priemonių panaudojimas yra mažų mažiausiai keistas“, – sako L. Kasčiūnas.
Civilius į sienos gynybą įtraukti siūlytų per Šaulių sąjungą
Vis dėlto parlamentaras mano, kad tam tikros idėjos gali būti pagrįstos. Pavyzdžiui, siūlymą Lietuvoje esančius migrantus siųsti į sutinkančias už sutartą išmoką juos priimti trečiojo pasaulio šalis. Tačiau, pasak L. Kasčiūno, šis procesas yra sudėtingas ir ilgas. Taip pat, ją paremtų ne visos valstybės.
„Tu gali vieną kartą susimokėti ir po to nuolat turėsi mokėti, tai kai kam bus didžiulis biznis. Reikia įsivertinti tai, bet trečiųjų šalių pajungimas šiam reikalui, kur galėtų būti saugomi migrantai, tai ne Nacionalinio susivienijimo logika, o kitų šalių. Pavyzdžiui, tai daro danai. Jie vadovaujasi eksteritorialumo principu ir nori sukurti migrantų stovyklą kur nors už Danijos ribų“, – pasakoja L. Kasčiūnas.
Stodama į Europos Sąjungą (ES) Danija pasirūpino išimtimi. Jiems bendra migrantų politika negalioja.
„Buvo įžvalgūs, matyt, tai pasidarė, todėl turi daugiau manevro laisvės tokias idėjas svarstyti. Mes tokių manevro laisvių turime mažiau, bet yra šalių, kurios dabar sulaiko migracijos srautus į Europą, kaip Turkija. Jeigu atsirastų galimybė kalbėtis su turkais dėl tokių, manykime, mainų – svarstytinas variantas“, – sako L. Kasčiūnas.
Kita Nacionalinio susivienijimo idėja – įstatymiškai leisti civiliams dalyvauti sienos gynyboje. L. Kasčiūno teigimu, ši idėja taip pat nėra naujiena. Tačiau įgyvendinant ją būtų svarbu stebėti, kad nesusiformuotų paralelinės struktūros, o civiliai nesiimtų neproporcingų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip provokacija.
„Reikia metodologijos, būti instruktuotam, čia taip atrodo plika akimi, kad nueisiu ir nuvysiu. Taip nėra. Tai yra sudėtinga, todėl geriausia būtų įsitraukimas per asocijuotas struktūras. Pirmu numeriu Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), juos stebinčios VRM struktūros, kaip policija, kiti, kariuomenė, kiek ji turi įgaliojimų. Esminis dalykas, mano požiūriu, jei kažką galvotume ta kryptimi, reikėtų galvoti per Šaulių sąjungą“, – komentuoja L. Kasčiūnas.
Raskevičius: kai kuriuos siūlymus pavadinčiau fašistiniais
„Tie, kur šiandien siūlo šaudyti migrantus, vakar ragino nesikišti į Batkos „vidaus reikalus“. Mažučiai!“ – pirmadienį socialiniuose tinkluose parašė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Vis dėlto plačiau komentuoti neparlamentinės partijos pateiktų siūlymų T. V. Raskevičius teigia nenorintis.
„Siūloma naudoti mirtinas priemones prieš migrantus, tokius pasiūlymus pavadinčiau tiesiog fašistiniais“, – tv3.lt sako T. V. Raskevičius.
Vienas iš Nacionalinio susivienijimo siūlymų buvo sukurti Lietuvoje jau esantiems migrantams minimalias gyvenimo sąlygas ir paskatas jiems patiems prašytis deportacijos.
Pirmadienį Rūdninkuose apgyvendinti migrantai surengė protestą. VRM komunikacijos skyriaus patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič tv3.lt teigė, kad neramumai kilo tuomet, kai dėl gausiai iškritusio lietaus subliuško dalis palapinių, kuriose apgyvendinti migrantai.
„Nemanau, kad nei tas sąlygas reikia gerinti, nei jas kaip nors bloginti. Laikinai apgyvendintiems žmonėms turi būti užtikrintos bazinės humanitarinės sąlygos – tai yra stogas virš galvos, maitinimas, švarus vanduo ir būtinoji medicininė priežiūra“, – sako T. V. Raskevičius.
T. V. Raskevičius teigia, kad valdant migrantų krizę yra svarbūs sprendimai dviem lygmenimis. Pirmas – migrantų srauto suvaldymas ir pažabojimas.
„Migrantai ir toliau atvyksta, reikalinga taikyti sienos apsaugos, diplomatines priemones, kad srautas sustotų ir normalizuotųsi“, – sako T. V. Raskevčius.
Antras lygmuo – jau patekusių į Lietuvą migrantų prieglobsčio prašymų nagrinėjimas, laikino apgyvendinimo ir, jei kam nors prieglobstis bus suteiktas, jų integravimo į visuomenę klausimų sprendimas.
„Kol kas labai pasigendu tokio požiūrio, kol kas yra kalbama apie užkardymą. Taip, tai yra labai svarbi tema srauto suvaldymui, bet taip pat turime suvokti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jau yra 4000 žmonių ir tai tikrai taps ilgesnės politinės darbotvarkės klausimų reikalu“, – sako T. V. Raskevičius.
Naudojasi proga
Politologas Algirdas Kazlauskas pastebi, kad šiuo metu viešojoje erdvėje vyrauja suvokimas, jog valdžia su susiklosčiusia situacija tvarkytis nesugeba. Žmonės yra apimti desperatiškų nuotaikų, mat migrantų nemažėja, o veiksmingų sprendimų kol kas nėra.
„Politikai, ypač marginalai, kurių arkliukas yra šie klausimai, bando sau pritraukti dėmesio. Labai abejotina, kad jie imtųsi tokių priemonių. Tai tiesiog politinė retorika“, – tv3.lt komentuoja A. Kazlauskas.
Politologo teigimu, dešiniųjų pažiūrų partijoms Lietuvoje visad buvo sunkiau, jų rinkėjų ratas yra mažesnis. Tad dabar, kai Vyriausybė akcentuoja vakarietišką problemų sprendimo būdą neatsižvelgdami į realijas, kyla kolizijos, o marginalai tuo stengiasi pasinaudoti.
„Tai puiki nukritusi dangiškoji mana jiems iš dangaus. Jie niekad nesitikėjo tokių problemų Lietuvoje, atsirado ir jie bando pasinaudoti. Nevertinu to rimtai, tai žurnalistams ir tiems, kurie sėdi „Facebook“, kad turėtų, vasarą apie ką padiskutuoti“, – sako A. Kazlauskas.
Specialisto vertinimu, pasisakymais apie migrantų šaudymą Nacionalinis susivienijimas siekia sau naudos. Tai yra politinė jėga, neturinti didelio visuomenės palaikymo, todėl stengiasi naudotis pasitaikiusia proga.
„Jie tiesiog desperatiškai bando priminti apie save, lyg jie tikrai turėtų sprendimus šitai krizei. Jeigu ilgiau nebus sprendžiama situacija, jie siūlys labiau iššaukiančius sprendimus tam, kad žmonės, kurie jaučia sprendimų, komunikacijos vakuumą, bandytų kabintis ir kai ateis rinkimai, prisimintų“, – vertina A. Kazlauskas.
Paskatins Vyriausybę imtis veiksmų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga sako palankiai vertinantis partijų, susivienijimų ir judėjimų sprendimą dalintis savo idėjomis. Tai neleidžia užmigti Vyriausybei.
„Bet šie pasiūlymai, gal juose ir yra racionalus grūdas, bet, man atrodo, jie prieštaringi. Kai kur yra abejotini, kai kur laužiamasi pro atrakintas duris, kai kur pateikiama nerealių pasiūlymų.
Šis pasiūlymas (imtis ir mirtinų priemonių – aut. past.) savaime aišku, jeigu bus įgyvendintas, daugiau jokių kalbų nebus, bus koncentruojamasi tik į šitą punktą. Man labai keista, čia rašoma, kad reikia ir automatinius ginklus panaudoti. Nesu specialistas, bet, man atrodo, automatiniai ginklai yra daugiau naudojami kariniuose veiksmuose. Jei tai yra pabėgėlis ir jis priešinasi, apie jokį ginklą nereikia kalbėti“, – tv3.lt sako S. Spurga.
Politologas pastebi, kad idėja naudoti mirtinas priemones prieš migrantus asocijuojasi su neteisėtai išrinkto Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos skleidžiama propaganda.
„Jis susikvietęs diplomatus jiems pasakojo pasaką, kad Lietuvos pareigūnai būtent taip ir elgiasi, kad šaudo automatais į pabėgėlius, To nebuvo, tikiuosi, nebus, o dabar gauname iš Nacionalinio susivienijimo tokį pasiūlymą“, – sako S. Spurga.
Randa neatitikimų
Specialistas S. Spurga taip pat pastebi, kad Nacionalinio susivienijimo pateiktuose siūlymuose yra daug abejotinų idėjų. Pavyzdžiui, prieglobsčio punktų steigimas migrantų kilmės šalyse.
„Dėl lėšų taupymo neturime daug ambasadų, o kitose ambasadose labai trūksta darbuotojų. Jaučiame, kad būsimiems studentams, kurie nori atvykti, vizos vėluoja“, – sako S. Spurga.
Kita idėja, kurios S. Spurga nesupranta, yra siūlymas telkti partnerius tarptautinės teisės pakeitimams.
„Kiek mes galime tam investuoti, kiek skirti pareigūnų ir kaip mes įtikinsime kažkokias valstybes, kad jos pakeistų tarptautinius galiojančius paktus, susitarimus, tarptautinę teisę. Kaip kam atrodo, kokio masto yra šis uždavinys?“ – teigia S. Spurga.
Specialistui nesuprantama ir idėja migrantus už sutartą išmoką siųsti trečiojo pasaulio šalims.
„Pabandykime įsivaizduoti. Lietuva neturi daug santykių su šalimis, kur mes ieškosime tų šalių? Kiek jiems mokėsime, kaip tarsimės? Kiek skirsime pastangų ir koks bus efektas?“ – klausia S. Spurga.
Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas V. Sinica sako, kad dėl pavartotų sąvokų kilęs pasipiktinimas yra emocinis.
„Kalba eina apie tai, kad bet kokio įstatymo pažeidėją, kuris pasipriešina teisėtiems pareigūnų reikalavimams, galutinė sustabdymo priemonė gali būti ginklų panaudojimas, taip ir šiuo atveju turėtų būti elgiamasi“, – tv3.lt sako V. Sinica.
Ministrės sprendimas leido pasieniečiams naudoti psichinę ir fizinę prievartą
Pirmadienio vakarą vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytas sprendimas leido valstybės sieną saugantiems pareigūnams naudoti psichinę ir fizinę prievartą prieš neteisėtus migrantus.
Trečiadienį įsigaliosiančiame dokumente nurodyta institucijoms, užtikrinančioms ir padedančioms užtikrinti Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija apsaugą, pasirūpinti, kad asmenys išorės sieną sausumoje kirstų tik per pasienio kontrolės punktus.
Tai darantieji kitose vietose turi būti neįleidžiami į šalies teritoriją ir nukreipiami į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą.
Sprendime nurodyta, kad prieš asmenis, neatsižvelgiančius į teisėtus pareigūnų reikalavimus, prireikus turi būti naudojami atgrasantys įstatyme numatyti veiksmai.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo straipsniai, nurodyti A. Bilotaitės sprendime, kalba apie psichinės ir fizinės prievartos taikymą.
Pagal įstatymą, prievarta gali būti naudojama, asmenims vengiant vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus ir siekiant priversti juos paklusti, taip pat sulaikant asmenis, jeigu šie priešinasi, užkertant kelią nusikalstamoms veikoms ar administraciniams nusižengimams.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį BNS sakė, kad dėl minėtų priemonių taikymo galioja proporcingumo principas.
„Atsižvelgiama į tai, kaip elgiamasi iš nelegalių migrantų pusės, ar paklūsta jie nurodymams, ar nepaklūsta, ar yra pasipriešinimas, ar nėra. Nuo to priklauso ir pareigūnų naudojamos priemonės“, – teigė parlamentaras.
Jis tvirtino, kad minėtas priemones buvo galima leisti naudoti ir anksčiau, tačiau dabar jos jau tapo neišvengiamos.
„Geriau vėliau negu niekada“, – sakė politikas.
„Pirmas dalykas, mūsų absorbavimo pajėgumai limituoti. Kitaip tariant, tai, ką matome stovyklose, jau reikalavo stipresnių priemonių. Antras dalykas, manau, kad ir Lukašenkos užuominos apie ginkluotus džihadistus, kad tokie žmonės gali eiti į Lietuvą, irgi yra vienas iš veiksnių taikyti tokias priemones“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad per Baltarusiją į Lietuvą einantys neteisėti migrantai yra Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinio spaudimo dalis, dėl to ir atsakymai į tai turėtų būti lankstesni.
Buvęs vidaus reikalų ministras, Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis BNS sakė, kad taikyti minėtas įstatymo normas buvo galima anksčiau, kai pradėtas fiksuoti didesnis neteisėtų migrantus srautas.
„Kodėl to nebuvo daroma, irgi klausimas yra“, – sakė jis.
„Įstatymas numato Valstybės sienos apsaugos tarnybai galimybę naudoti tam tikrą psichinę ir fizinę prievartą, esant tam tikromis aplinkybėmis, bet ar tų pasieniečių pakaks, čia jau kitas klausimas yra. O norint pasitelkti kitus, reikia ypatingo teisinio režimo prie sienos“, – tvirtino politikas.
Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 185 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, antradienį skelbia Statistikos departamentas.
Iš viso šiemet į Lietuvą nelegaliai pateko 4026 užsieniečiai.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
