Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija.
Kariams suteikiamos papildomos teisės
Prezidentui susitikimo metu buvo pristatyti įstatymo pakeitimai, kurie suteiktų daugiau galių kariams valdant migracijos krizę.
Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, įstatymo pakeitimai sutampa su tomis teisėmis, kurios kariams yra suteikiamos ir nepaprastosios padėties metu.
„(Kariai – aut. past.) įgytų teisę duoti nurodymus fiziniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimą, tikrinti asmenų dokumentus, padaryti asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą, esant reikalui, jei tai vyktų pasienio ruože ir judėtų įtartina transporto priemonė, taip pat galėtų pasižiūrėti į transporto priemonę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Anušauskas.
Kariams taip pat suteikiama teisė naudoti specialias neletalines priemones, tokias, kokias naudoja teisėsaugos pareigūnai, siekdami sulaikyti civilius asmenis.
„Vakar Vyriausybės sprendimu buvo nutarta, kad jeigu asmenys neteisėtose vietose kerta Lietuvos sieną ir neteisėtai patenka į pasienio ruožą, turi būti imamasi visų priemonių, pagal įstatymus, leidžiama prievartos panaudojimas grąžinant juos ten, iš kur jie atėjo. Šios teisės suteikiamos tada, kai paskelbta ekstremali situacija, įvykio mastas sparčiai didėja ir iškyla tam tikros grėsmės; kai yra gautas VESK pirmininko raštas (šią funkciją atlieka vidaus reikalų ministrė) ir sprendimas yra suderintas su prezidentu“, – sako A. Anušauskas.
Jei kiltų grėsmė, įsijungtų kitas režimas
Paklaustas, kas vyktų, jei Baltarusijos kariai nukreiptų šaunamuosius ginklus į Lietuvos pusę, A. Anušauskas teigia, kad tokiu atveju įsijungtų kitas teisinis režimas ir į tai ginkluotosios pajėgos reaguotų visai kitaip.
Dar anksčiau kalbėta, kad „Zapad“ pratybų metu gali kilti grėsmė Lietuvai. Pratybos planuojamos rudenį.
A. Anušauskas sako negalintis pasakyti tikslaus skaičiaus, kiek karių papildomai būtų pasitelkiama pratybų metu.
„Skaičius yra pakankamai didelis, sakyčiau, gerokai didesnis nei kitų institucijų parama sienos apsaugai ar pabėgėlių krizės valdymui. Tai yra šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja talkindami sienos apsaugai“, – teigė A. Anušauskas.
Vis dėlto ginkluotų provokacijų tikimasi išvengti, sako A. Anušauskas. Pratybos vyksta toliau nuo Lietuvos sienų, prielaidų, kad Baltarusija į Lietuvos pasienį siųstų daugiau ginkluotų pajėgų, nėra.
„Jie šią situaciją su migrantų krize sukūrė patys. Pabrėžiu, jų pareigūnai aktyviai dalyvauja pervedant migrantus į Lietuvos pusę, talkina jiems, palydi, tai mes jau matėme akivaizdžiai. Jie situaciją yra susikūrę patys.
Tai yra didelio masto provokacija Lietuvos atžvilgiu. Ginkluotų provokacijų tikimės išvengti, jeigu jos būtų, įsigaliotų visai kitas režimas, pabrėžiu, kariuomenė pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai“, – sako A. Anušauskas.
Rupšys: šios pataisos būtinos
„Tikslas šito įstatymo pakeitimo yra tai, kad kariai galėtų įgyti teises arba teikti teisėtus reikalavimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu, aiškiai numatyti yra septyni punktai, kokiais atvejais ir kokios teisės įgyjamos. Tai ir paieška, ir stabdymas, ir neleidimas į tam tikras teritorijas.
<...> Faktas yra tai, kad siekiant efektyviai panaudoti karius šioje ekstremaliojoje situacijoje, siekiant pagelbėti Valstybinei sienos apsaugos tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai arba policijos pareigūnams, tokios pataisos yra būtinos“, – po susitikimo kalbėjo kariuomenės vadas, generolas leitenantas V. Rupšys.
Kalbėdamas apie galimą ginklo panaudojimą, jei kiltų neramumai pasienyje ir pasienį kertantys asmenys naudotų ginklus, kariuomenės vadas pabrėžė, kad letalinio ginklo panaudojimo taisyklės nesikeičia – Lietuvos kariai jį naudoja arba savisaugai, arba ginamam asmeniui apginti.
V. Rupšio teigimu, jei bus priimtos siūlomos įstatymo pataisos, kariai įgis teisę naudoti spec. priemones, bet ne šaunamąjį ginklą.
„Jeigu kalbame konkrečiai, jei Baltarusijos pusė panaudotų provokacijas arba šaunamąjį ginklą, tai yra specifiniai atvejai. Jeigu taip būtų, pažeidimas Lietuvos Respublikos sienos ir ginklo panaudojimas, būtų pereita į kitą režimą, yra numatyta ir mūsų teisės aktuose“, – kalbėjo V. Rupšys.
„Mūsų kariai įgauna papildomus įgaliojimus, kaip ir pareigūnai, sienos apsaugos funkcijai. Ne tik paremti savo fiziniu buvimu, <...> bet mes įgauname tas pačias teises ir pareiga teikti reikalavimus mums nepavaldžiam asmeniui, tai yra – nelegalaus migranto atžvilgiu“, – teigė kariuomenės vadas.
„Šiandien įvykusio susitikimo su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu metu kalbėjome apie tai, kad Lietuvos valstybė yra pasirengusi maksimaliai apsaugoti savo sienas, naudodama tam ir reikalingus karinius resursus. Pirmiausia kalbame apie karių įgalinimą“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Ministrės sprendimas leido pasieniečiams naudoti psichinę ir fizinę prievartą
Pirmadienio vakarą vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytas sprendimas leido valstybės sieną saugantiems pareigūnams naudoti psichinę ir fizinę prievartą prieš neteisėtus migrantus.
Trečiadienį įsigaliosiančiame dokumente nurodyta institucijoms, užtikrinančioms ir padedančioms užtikrinti Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija apsaugą, pasirūpinti, kad asmenys išorės sieną sausumoje kirstų tik per pasienio kontrolės punktus.
Tai darantieji kitose vietose turi būti neįleidžiami į šalies teritoriją ir nukreipiami į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą.
Sprendime nurodyta, kad prieš asmenis, neatsižvelgiančius į teisėtus pareigūnų reikalavimus, prireikus turi būti naudojami atgrasantys įstatyme numatyti veiksmai.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo straipsniai, nurodyti A. Bilotaitės sprendime, kalba apie psichinės ir fizinės prievartos taikymą.
Pagal įstatymą, prievarta gali būti naudojama, asmenims vengiant vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus ir siekiant priversti juos paklusti, taip pat sulaikant asmenis, jeigu šie priešinasi, užkertant kelią nusikalstamoms veikoms ar administraciniams nusižengimams.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį BNS sakė, kad dėl minėtų priemonių taikymo galioja proporcingumo principas.
„Atsižvelgiama į tai, kaip elgiamasi iš nelegalių migrantų pusės, ar paklūsta jie nurodymams, ar nepaklūsta, ar yra pasipriešinimas, ar nėra. Nuo to priklauso ir pareigūnų naudojamos priemonės“, – teigė parlamentaras.
Jis tvirtino, kad minėtas priemones buvo galima leisti naudoti ir anksčiau, tačiau dabar jos jau tapo neišvengiamos.
„Geriau vėliau negu niekada“, – sakė politikas.
„Pirmas dalykas, mūsų absorbavimo pajėgumai limituoti. Kitaip tariant, tai, ką matome stovyklose, jau reikalavo stipresnių priemonių. Antras dalykas, manau, kad ir Lukašenkos užuominos apie ginkluotus džihadistus, kad tokie žmonės gali eiti į Lietuvą, irgi yra vienas iš veiksnių taikyti tokias priemones“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad per Baltarusiją į Lietuvą einantys neteisėti migrantai yra Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinio spaudimo dalis, dėl to ir atsakymai į tai turėtų būti lankstesni.
Buvęs vidaus reikalų ministras, Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis BNS sakė, kad taikyti minėtas įstatymo normas buvo galima anksčiau, kai pradėtas fiksuoti didesnis neteisėtų migrantus srautas.
„Kodėl to nebuvo daroma, irgi klausimas yra“, – sakė jis.
„Įstatymas numato Valstybės sienos apsaugos tarnybai galimybę naudoti tam tikrą psichinę ir fizinę prievartą, esant tam tikromis aplinkybėmis, bet ar tų pasieniečių pakaks, čia jau kitas klausimas yra. O norint pasitelkti kitus, reikia ypatingo teisinio režimo prie sienos“, – tvirtino politikas.
Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 185 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, antradienį skelbia Statistikos departamentas.
Iš viso šiemet į Lietuvą nelegaliai pateko 4026 užsieniečiai.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
