„Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems. Suprantame, kad infliacija skaudžiausiai kerta mažiausias pajamas gaunantiems, didina atskirtį, didina skurdą, todėl šis paketas yra nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius.
Šiuo sprendimu yra didinamos pensijos, didinamos kompensacijos, didinamos socialinės išmokos, didinimas neapmokestinamas pajamų dydis“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.
Politikas įsitikinęs, kad Vyriausybės patikslintas biudžeto projektas atliepia visuomenės poreikius.
„Lietuvoje infliacija yra didžiausia Europos Sąjungoje. Atitinkamai, ir antiinfliacinis paketas yra didžiausias Europos Sąjungoje. Kol kas tokio apimties antiinfliacinių paketų, vertinant net ir tik biudžeto lėšas, tai yra du procentai nuo bendrojo vidaus produkto, tai tokio dydžio antiinfliacinio paketo aš dar kol kas nemačiau“, – tikino M. Majauskas.
Patikslintas biudžetas reikalauja daug papildomų išlaidų, tačiau parlamentaras tikino, kad tokiu metu vykdyti mokesčių reformą, kuri padėtų papildyti biudžetą, yra ne laikas.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad tam tikrus nedidelius pataisymus galima būtų daryti. Tai nereiškia, kad šiandien ar rytoj. Bet, manau, kad šiais metais galima būtų diskutuoti dėl nekilnojamojo turto mokesčio perdavimo savivaldybėms.
Antra, investicinės sąskaitos sukūrimas, kas leidžia nedideles pajamas investuoti į vertybinius popierius ir taip kaupti senatvei, nemokant mokesčių tol, kol neišsiimi pinigų ar nesueina pensijinis amžius.
Taip pat aš atkreipiau dėmesį į notarų, antstolių, advokatų ypatingai dideles pajamas ir labai mažus mokesčius. Jie moka reikšmingai mažiau mokesčių, nei sumoka mokytojas, gydytojas ar policininkas. Manau, kad teisingiems sprendimams nėra blogo laiko“, – aiškino M. Majauskas.
Nors kitos šalys priima jau antrus ar trečius antiinfliacinius paketus, BFK pirmininkas nemano, kad Lietuva vėluoja.
„Suprantamas plačios visuomenės rūpestis. Infliacija yra didžiausia Europos Sąjungoje ir iš tiesų visuomenė tikisi ir laukia konkrečių sprendimų. Tikrai jaučiu tą rūpestį ir jaučiu tą skausmą. Mano supratimu, reikia sprendimų.
Atkreipsiu dėmesį, kad Vyriausybė, matydama augančią infliaciją, matydama didelę socialinę atskirtį, nuo sausio 1-osios priėmė pakankamai didelį paketą, kuris mažina socialinę atskirtį.
Tai yra milijardo eurų paketas, kuris įsigaliojo nuo sausio 1-osios dienos, 500 mln. eurų buvo skirta pensijų didinimui, 500 mln. eurų – valstybės tarnautojų, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui ir NPD didinimui“, – pasakojo M. Majauskas.
Politiko įsitikinimu, kadangi valdžia milijardą eurų išdalino metų pradžioje, dabartinį biudžeto tobulinimą galima laikyti jau antruoju pagalbos gyventojams paketu.
Seimui teikiamas tikslinamo 2022-ųjų biudžeto projektas
Vyriausybei išvakarėse pritarus šių metų valstybės biudžeto pataisoms, jos ketvirtadienį teikiamos svarstyti Seimui. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.
Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.
Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė ketina kompensuoti ne dabartinį kainų šuolį, o amortizuoti jų augimo tempą.
Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) numatoma didinti 80 eurų iki 540 eurų, tam skiriant 103 mln. eurų. Senatvės ir valstybines pensijas siūloma indeksuoti 5 proc., tam skiriant apie 57 mln. eurų (dar apie 53 mln. eurų – iš „Sodros“), didinti išmokas ir šildymo kompensacijas – per 30 mln. eurų, taip pat kelti šalpos pensijas bei išmokas vaikams – dar 72,75 mln. eurų.
Paramai verslui dėl išaugusių energetikos kainų numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui, o bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ – daugiau nei 70 mln. eurų Vilniaus-Klaipėdos linijos elektrifikavimui, dar iki 83 mln. eurų bus paskolinta įmonės infrastruktūros išlaikymui.
Ukrainos pabėgėliams siūloma skirti 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.
Biudžeto deficitas šiemet augs nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios skola, skaičiuojama, mažės nuo 44,8 proc. iki 43,3 proc. BVP, tačiau ji mažėja tik todėl, kad auga BVP, tuo metu nominali skola bus didesnė keliais šimtais milijonų eurų.
Skaičiuojama, kad valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų iki 11,846 mlrd. eurų, išlaidos – 863,9 mln. eurų iki 14,166 mlrd. eurų. Bendros biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,114 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,492 mlrd. eurų.
Pirmą kartą šių metų biudžetas buvo patikslintas kovą – jame lėšos gynybai padidintos nuo 2,05 proc. iki 2,52 proc. BVP, arba 300 mln. eurų.
