„Aš manau, kad siekiama ir pleištą įkalti, parodyti paramą M. Majauskui. Turbūt jo vietoj aš irgi suklusčiau, ar tikrai malonu būti ginamam dalies opozicijos, kuri tikrai nėra nusiteikusi konstruktyviai Vyriausybės atžvilgiu“, – BNS antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma savo ruožtu teigia, jog opozicija neturėtų nepasitikėjimo procedūros naudoti politiniams žaidimams, o tai savo ruožtu gali paspartinti frakcijos sprendimą dėl M. Majausko narystės joje.
„Politikai turėtų veikti sąžiningai. Jei opozicijos atstovai iš vienos pusės maldauja M. Majauską palikti komiteto pirmininko pareigose atitinkamu pareiškimu, iš kitos pusės renka prašus dėl nepasitikėjimo, aš klausčiau, kokia tuomet iš tiesų opozicijos pozicija?“ – BNS sakė J. Razma.
Taip konservatoriai sureagavo į Lietuvos regionų frakcijos atstovės Agnės Širinskienės siūlymą iš konservatorių partijos Seime pašalintam ir iš pareigų BFK stumiamam M. Majauskui pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
Parlamentarė parengė nutarimo projektą pagal Seimo statute numatytą nepasitikėjimo procedūrą, kad savo poziciją dėl M. Majausko galimybės eiti pareigas slaptu balsavimu išsakytų visas Seimas.
Norint iš pareigų atstatydinti Seimo paskirtą pareigūną dėl nepasitikėjimo, reikia, kad už tai per slaptą balsavimą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Tai apsunkintų konservatorių galimybes atstatydinti M. Majauską iš BFK pirmininkų, lyginant su kitomis Seimo statute numatytomis alternatyvomis priimti tokiam sprendimui. Statutas taip pat numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo kitais pagrindais priimamas atviru balsavimu paprasta dauguma.
Pasak J. Razmos, opozicijos iniciatyva gali paspartinti konservatorių frakcijos sprendimą dėl M. Majausko ateities joje. Frakcijoje M. Majauską planuota svarstyti kitą savaitę, šią parlamente nevykstant posėdžiams.
„Jei opozicija dėl politinių žaidimų vadovaujasi tam tikra procedūra, tai nepriimtina, o mūsų planai dėl to nesikeičia, frakcija svarstys prezidiumo rekomendacijas ir priims tam tikrus sprendimus. Buvo ketinimai rinktis tik kitą savaitę, bet gali būt, kad opozicijos veiksmai gali paskatinti ir anksčiau susirinkti, aš tokios galimybės neatmesčiau“, – kalbėjo konservatorius.
TS-LKD seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kad iš partijos pašalintas Seimo BFK vadovas M. Majauskas galėtų likti frakcijoje.
Pasak konservatorių seniūnės, frakcija aptars M. Majausko situaciją, tačiau, jos vertinimu, į partijos institucijų nurodymus nereaguojantis politikas pats save yra „pasiliuosavęs iš frakcijos“.
„Neabejotinai svarstysime, aš manau, kad frakcija, kuri deleguoja savo narį į BFK vadovo poziciją, jeigu tas žmogus niekaip nereaguoja nei į partijos institutų, nei į frakcijos raginimus trauktis, manau, kad savaime suprantama, kad pats save yra paliuosavęs iš šitos frakcijos“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas pirmadienį nusprendė pašalinti M. Majauską iš partijos dėl to, kad jis nepaisė prezidiumo nurodymo palaikyti tik su Vyriausybe suderintus siūlymus kitų metų biudžetui.
Taip pat konservatorių prezidiumas frakcijai rekomendavo išrinkti naują BFK vadovą.
Priimant kitų metų valstybės biudžetą, M. Majauskas ir kitas konservatorius Mindaugas Skritulskas drauge su Laisvės partijos parlamentarais balsavo už siūlymą, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui būtų taikomas visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Ministrų kabinetas.
