Antradienį į Regionų frakcijos posėdį pakviesta M. Navickienė pasakojo, kad rekordiškai daug jaunų šeimų kreipiasi dėl paramos įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Metų pradžioje tam buvo skirta beveik 20 mln. eurų. Praėjusią savaitę šiai problemai Vyriausybė papildomai skyrė 4 milijonus eurų.
„Ir toliau tęsime rėmimą jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Pagal galimybes 2023 metais biudžetas turės savus iššūkius. Bet paskatų ieškosime ir kitomis formomis, jei reikės tą daryti“, – kalbėjo ministrė.
M. Navickienė teigė, kad ši finansinė paskata yra labai svarbi jaunoms šeimoms, tačiau „visą poreikį atliepti yra sudėtinga“.
Regionų frakcijos atstovei Ritai Tamašūnienei pasiteiravus, ar ministerija neplanuoja paramos padidinti regionams ir tokiu būdu jaunas šeimas paskatinti gyventi ten, kur gyventojų trūksta, ministrė atsakė, kad vien tik būsto paskata šios problemos išspręsti nepavyks.
„Reikia suprasti, kad paskata žmogui kurtis, visų pirma, yra tuomet, kai yra tinkama ugdymo įstaiga, tinkama darbo vieta. Ir tada papildomos rėmimas atsiranda kaip kombinacija aplinkybių, dėl kurių žmogus gali priimti sprendimą keltis į regioną.
Susidaro eilės žmonių, negavusių finansavimo. Ir turbūt atliepti to poreikio, kad visi įsigytų [būstą] su didele subsidija, valstybė neišgalėtų. Reiktų tartis ir dėl kriterijų, kurie galėtų atsirastų. Su ribotais ištekliais ieškosime galimybių, kaip geriausiai atliepti [poreikį]“, – nurodė ji.
Reaguodama į išsakytus argumentus R. Tamašūnienė paragino ministrę imtis lyderystės ir įvertinti, kaip regionų gyvybingumą būtų galima padidinti: „Mes nuo kito galo pradedame. Mokyklas uždarome, sveikatos priemones apribojame ir tikimės, kad žmonės atvyks gyventi“.
Tačiau, anot ministrės, reiktų atkreipti dėmesį, kad visos reformos vykdomos dėl paslaugų kokybės užtikrinimo, o ne siekio regionus padaryti mažiau gyvybingus.
Ministerijos duomenimis, 2018 metais finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2021 metais – 1580. Tikimasi, kad šiemet finansine paskata pasinaudos daugiau šeimų nei pernai.
Ragina dėl kompensacijų kreiptis į savivaldybes
Ekspertų prognozėmis, kylančios elektros ir šildymo kainos dalį gyventojų privers kaip reikiant susiveržti diržus.
M. Navickienė kiek anksčiau paragino gyventojus, nesvarbu kokia kuro rūšimi jie šildysis artėjantį šildymo sezoną, kreiptis kompensacijos į savivaldybę.
„Kompensacijų gali tikėtis tiek naudojantys malkas ar granules, geoterminį ar dujinį, centrinį ar anglis, tiek vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, neįgalieji ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga“,– pabrėžė M. Navickienė.
Antradienį Seime ji taip pat pasakojo, kad artimiausiu metu ketinama svarstyti pakeitimą dėl šildymo kainų kompensavimo, kai galima bus gauti kompensacijas visam šildymo sezonui.
„Rytoj komitete svarstysime ir papildomą priemonę – ne už du praėjusius mėnesius kompensuoti, o už visą šildymo sezoną tiems žmonėms, kurie vėliau kreipėsi dėl kompensacijų. Skaičiai, kuriuos šiandieną projektuojame ir turime, rodo, kad priemonė yra taikli. Tarkime, vidutinį darbo užmokestį gaunanti ir auginanti du vaikus šeima nesumokėtų daugiau nei 45 eurų, jeigu gyvena normatyviniame 70 kv. bute“, – nurodė ji.
„Lygiai taip pat su biudžetu bus pasiūlyti ir kiti sprendimai. Tikrai augs žmonių pensijos ir minimali alga, ir kitos socialinės išmokos tam, kad laikotarpis, kuris laukia mūsų, žmonėms būtų lengvesnis. Darysime, ką galime, kad apsaugotume pažeidžiamiausius gyventojus, bet ir taip pat, kad pajamos augtų dirbantiems žmonėms. Artimiausiu metu su biudžetu priemones pristatysime“, – aiškino ji.
Praėjusią savaitę Seimas pradėjo svarstyti ministerijos pateiktus įstatymo pakeitimus, numatančius kiek kitokią šildymo kompensacijų tvarką – jos ir dirbantiems žmonėms bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Ministerijos prognozėmis, priėmus pakeitimus, dėl kompensacijų kreipsis apie 20-30 proc. daugiau gyventojų.
Jei pritars Seimas, dėl kompensacijų gyventojai galės kreiptis šildymo sezonui dar neprasidėjus, jau rugsėjo pabaigoje. Pakeitimai galiotų dviem šildymo sezonams.
Pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), bendras kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį siekė apie 243 tūkst. asmenų.
Aiškėja, kiek bus didinamos pensijos
Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta: kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi mokant senatvės, našlių, našlaičių ir netekto darbingumo pensijas, indeksuojami pagal indeksavimo koeficientą (IK).
IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Paprastai kalbant, pensijos indeksuojamos turėtų būti tiek, kiek vidutiniškai išaugo ar dar išaugs darbo užmokesčio fondas nuo 2019 m. iki 2025 m.
Didės nuo 2,88 iki 43,54 euro
Sprendžiant iš Finansų ministerijos paskelbto ekonominės raidos scenarijaus, šių dydžių vidurkis minėtais metais yra 9 proc. Taigi tokiu dydžiu pensijos ir turėtų būti indeksuojamos.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 483,8 euro. Vadinasi, po indeksavimo kitais metais ji turėtų didėti 43,54 euro – iki 527,34 euro. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu yra 512,7 euro, o neturint būtinojo stažo – 308,8 euro. Taigi šios pensijos turėtų didėti atitinkamai 46,14 euro – iki 558,84 euro ir 27,79 euro – iki 336,59 euro.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra 608 tūkst. gyventojų, gaunančių senatvės pensijas. Priklausomai nuo kiekvieno žmogaus gaunamos pensijos dydžio, po indeksavimo jos pasikeitimas eurais gali būti ir didesnis ar mažesnis. Netekto darbingumo vidutinė pensija šiuo metu yra 316,6 euro.
Dėl 9 proc. indeksavimo jos didėtų 28,49 euro – iki 345,09 euro. Netekto darbingumo pensijas gauna 124 tūkst. gyventojų. Tuo metu našlių pensija, kaip ir vienišo asmens išmoka, dabar yra 32 eurai. 9 proc. indeksavimas ją padidintų 2,88 euro – iki 34,88 euro.
Našlaičių vidutinė pensija yra 71,6 euro. Po indeksavimo 9 proc., ji išaugtų 6,44 euro iki 78,04 euro. Našlių ir našlaičių pensijas gauna beveik 235 tūkst. gyventojų.
Daugiau apie tai skaitykite tv3.lt straipsnyje: Aiškėja, kiek bus didinamos pensijos: kam pridės 3 eurus, o kam – 43 eurus ar daugiau
TV3 žinių reportaže žiūrėkite, kaip gyventojai masiškai plūsta prašyti šildymo kompensacijų:
