„Tai yra antivalstybinė partija, kuri skurdino žmones, niekada neįgyvendino, nepadarė nė vieno strateginio projekto, Lietuvai reikalingo“, – tv3.lt prieš šventes Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus kritikavo premjeras.
Paprašytas patikslinti, kodėl konservatorius vadina „antivalstybine partija“, S. Skvernelis sakė: „Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“.
Tokie aptakūs lozungai kaip „žingsniai, nukreipti prieš valstybę“, „visuomenės skurdinimas“ ar „finansinė našta“ nieko nestebintų iš tūlo rinkėjo, bet ne iš vieno valstybės vadovų lūpų. Juo labiau, kad premjeras nepateikia svarių argumentų, o tik maitina konservatoriams ir taip priešiškus savo rinkėjus jau sukramtytomis frazėmis.
Ir, ak, kaip S. Skverneliui palanku likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų bei taip iki galo ir neįvardinant, ar ketina juose dalyvauti, kurstyti rinkėjus prieš reikšmingus konkurentus. Taigi pabandykime dekonstruoti S. Skvernelio žodžius, ieškodami, kas gi antivalstybiško tose mūsų politinėse partijose.
Be abejo, užvis paprasčiausia konservatorius su purvu maišyti dėl vadinamosios naktinės mokesčių reformos, kurią dar pamena daugelis rinkėjų, dalis jų įgyvendintus pokyčius pasitikę riaušėse po Seimo langais.
Tuo metu Vyriausybės vairą valdžiusiam Andriui Kubiliui rinkėjų taip ir nepavyko įtikinti, kad sprendimai buvo būtini ir padėjo suveržti socialdemokratų valdymo laikotarpiu gerokai atlaisvintą valstybės diržą. Vargu, ar tarptautinius finansinius įsipareigojimus, siekiant laviruoti pasaulinės finansų krizės kontekste, galima vadinti darbu prieš valstybę.
Beje, klausimui, kaip pavyko tvarkytis per 2009–2010 metų finansinę krizę, valstiečiai Seime juk dedikavo ištisą Stasio Jakeliūno vadovaujamą tyrimą, todėl nenuostabu, kad šis klausimas buvo ir bus vienas pagrindinių leitmotyvų, partijai bandant pakirsti savo pagrindinius konkurentus rinkimuose.
Konservatoriai muštruoti ir už neskaidria laikomą „Mažeikių naftos“ privatizavimo istoriją, ir susitepusius ar prisikalbėjusius ministrus Dainių Kreivį, Vygaudą Ušacką ir Rimantą Joną Dagį.
Bet juk šiame kontekste puikiai tinka liaudies išmintis – „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Prisiminkime, kaip aršiai pastaraisiais metais – valstiečiams jau įsipatoginus valdžioje – už didesnius atlyginimus gatvėse kovojo medikai ir rezidentai, ministeriją užėmę mokytojai, ugniagesiai, socialiniai darbuotojai ir kt. Kaip garsiai Seimo koridoriuose, o vėliau ir žiniasklaidoje skambėjo buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės skandalas.
Kaip vos ne už plaukų iš Seimo pirmininko kėdės buvo bandoma ištempti Viktorą Pranckietį, su kokiu pasimėgavimu iš žurnalų buvo plėšomos alkoholio reklamos, kaip išsimurzino svetimoje žemėje karaliavęs ir savo darbuotojus spaudęs buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Vyriausybės įrašo skandalas, „premjero keliuko“ istorija, bandymas kištis į LRT veiklą, karas prieš komercinius bankus, privačias mokyklas, iš skandalų neišbrendantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir nesibaigiantys pažadai apie maksimalų skaidrumą... Galima būtų vardinti ir vardinti, o tai tik treji metai valdžioje.
Na, o dabar grįžkime prie kandžios premjero retorikos. Be abejo, kiekvienas politikas turi teisę į kritiką – opozicija kritikuoja valdančiuosius, valdantieji – opoziciją, be daugiau ar mažiau pasvertos kritikos būtų sunku įsivaizduoti diskusijas Seime.
Vargu, ar po trejų S. Skvernelio metų valdžioje dar ką nors stebina aštrūs šio Vyriausybės vadovo pasisakymai. Esame girdėję jo kandžias replikas Seimo salėje, kai jis apie Remigijų Žemaitaitį sakė „Jūs užkiškite burną šitam žmogui“. Girdėjome, kaip po susitikimo su didesnių atlyginimų prašiusiais medikais jis sakė „Pasakykit, kad išvažiuotų“, kalbėdamas apie rezidentų perspektyvas Lietuvoje. Pamename ir kaip Seimo nariui Mantui Adomėnui S. Skvernelis sakė: „Jūs nešaukite, jeigu esate nestabilus, jums kažkas su sveikata yra blogai, tai kreipkitės į atitinkamas įstaigas“.
Ar žinote parlamentarą, Seime registravusį ne vieną rezoliuciją, kurioje konservatorius išvadino „teroristine partija“ ir siūlė jiems teikti privalomą nemokamą psichiatrinę pagalbą, o Seimo plenarinių posėdžių metu vos pasitaikius progai aplojantį konservatorius? Tai Petras Gražulis.
Apšaukdamas vieną didžiausių parlamentinių partijų „antivalstybine“ ir nepateikdamas tam svaresnių argumentų nei tai, ką apie konservatorius šūkautų bet koks prieš juos nusiteikęs pilietis, S. Skvernelis nusileido iki savo snargliais Seimo palanges tepančio P. Gražulio.
Vis tik sutinku su viena S. Skvernelio mintimi tiradoje apie konservatorius. Jis teigė, kad šie nelaimės 2020 metų Seimo rinkimų, jei rinkėjas bus kritiškas. Tiesa ta, kad jokia valdžios neverta politinė partija nelaimės Seimo rinkimų, jei bent kartą rinkėjas pasivargins būti kritiškas tam, ką sako kalbančios galvos.
Autoriaus komentaras yra autoriaus nuomonė, nebūtinai atspindinti redakcijos nuomonę.
