bronius markauskas

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigia, kad atšilus orams ir prasidėjus liūtims Vakarų Lietuvoje kyla naujo potvynio grėsmė. Anot jo, savivaldybė gauna nusiskundimų dėl užlietų kiemų, gatvių ir šaligatvių. „Situacija bloga. Gauname daug gyventojų nusiskundimų, daugiau žemesnėse vietose subėgo ištirpusio sniego ir ledo vanduo“, – Eltai teigė B. Markauskas. „Ir kiemai, ir šaligatviai, ir gatvės užlietos. Važiuojame pravalyti užsikišusių vamzdžių, šulinių.

Vandens lygis Minijos upėje krenta – potvynis Klaipėdos rajone yra atslūgęs, sako meras Bronius Markauskas. Jis pridūrė, kad situacija yra suvaldyta ir visi keliai rajone jau yra pravažiuojami. „Iš principo potvynis tikrai yra atslūgęs, ir ties Priekule Minijos vandens lygis šiuo metu yra 5 metrai 27 centimetrai. Tai nuo maksimalaus pasiekto lygio (580 cm – ELTA) nukrito daugiau kaip 60 centimetrų.

Klaipėdos rajone situacija patvinus Minijos upei išlieka sudėtinga, šventinį Naujųjų metų savaitgalį tarnybos budės ir stebės, kad vanduo nepralaužtų pylimų, sako meras Bronius Markauskas. „Situacija nėra sparčiau gerėjanti, šiandien vėl kažkodėl Minijos upės lygis keliais centimetrais pakilo, penktadienį vėl pranašaujami krituliai.

Savaitgalį dėl tirpstančio sniego ir kritulių Minijos upei patvinus iki stichinio lygio, situacija antradienį stabilizavosi, vieną šeimą pirmadienį teko evakuoti, sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.  „Šiek tiek geriau, bent antrai valandai dienos penkiais centimetrais krito vandens lygis ties Priekule ir ties Lankupiais, aišku, tai nedaug, bet, kadangi pylimų niekur nepralaužė, vis tiek situacija ramesnė“, – BNS antradienį sakė B. Markauskas.

Tirpstant sniegui ir kelias dienas iš eilės nesiliovus krituliams, vandens lygis Minijos upėje toliau kyla, ties Priekule jis jau perkopė stichinį lygį, šeštadienį pranešė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Tuo metu Kretingos rajono savivaldybės duomenimis, čia vanduo dar nepasiekė stichinio lygio. Ties Kartena Minija pakilusi iki 503 cm (stichinis lygis – 520 cm),  Akmena ties Kretinga – iki 395 cm (stichinis – 420 cm). „Minijoje ties Priekule vandens lygis ir toliau kyla.

Situacija Klaipėdos rajone, kai patvinus Minijai buvo užlietos gatvės ir kitos teritorijos, pamažu stabilizuojasi, sekmadienį paskelbė meras Bronius Markauskas. „Galima kiek lengviau atsipūsti. Situacija Klaipėdos rajone pamažu stabilizuojasi. Per naktį vanduo Minijoje pradėjo kristi“, – feisbuke pranešė B. Markauskas. Pasak jo, prie Lankupių šliuzo, kur šeštadienį vandens lygis jau buvo perkopęs stichinį ir artėjo prie katastrofinio, pernakt jis krito apie 10 centimetrų ir toliau mažėja.

Priekulės seniūnijoje skelbiama ekstremali situacija. Apie tai pranešė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. „Atsižvelgdamas į ESOC rekomendaciją, Priekulės seniūnijoje skelbiu ekstremalią situaciją.  Minija neslūgsta, vandens lygis prie Lankupių šliuzo jau pasiekė stichinį, Priekulės mieste vanduo veržiasi per pylimą, o kelias link Šilutės – nepravažiuojamas“, – rašė jis feisbuko paskyroje. Kaip pranešė B. Markauskas, šliuzo nuspręsta neatidarinėti.

Priedangų apsisaugant nuo karinių grėsmių Klaipėdos rajone labiausiai trūksta priemiestinėse teritorijose, užstatytose naujais individualiais gyvenamaisiais namais, sako rajono meras Bronius Markauskas. Anot jo, ieškant išeičių, tikimasi nacionalinių sprendimų, jog naujų viešų objektų statytojai bus įpareigoti jas įrengti, taip pat tariamasi dėl bažnyčių infrastruktūros pritaikymo priedangoms.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sako pats nepalaikysiantis ir kolegas raginsiantis nepalaikyti Lietuvos šeimų sąjūdžio iniciatyvos priimti deklaraciją „Dėl genderizmo propagandos ir LGBTQ+ ideologijos stabdymo savivaldybėje“.  Apie ketinimus teikti tokią deklaraciją feisbuke paskelbė tarybos narys Viktoras Kura, išrinktas kaip „Tautos ir teisingumo sąjungos“ atstovas, tačiau kol kas, savivaldybės teigimu, tokio siūlymo nėra gauta.

Antradienį Klaipėdos rajone dėl sausros paskelbta ekstremali situacija. Taip pat nutarta su Kretingos ir Šilutės savivaldybėmis kreiptis į Vyriausybę dėl ekstremalios padėties paskelbimo visoje Lietuvoje. Teigiama, kad tai leis nukentėjusiems nuo sausros kreiptis bent dėl dalinės žalos atlyginimo. Pagal meteorologų skaičiavimus, per gegužę kritulių iškrito vos 18 procentų nuo įprastos metinės normos, o birželį situacija dar prastesnė.

Prieš 20-30 metų nei vienas premjeras neišbūdavo pilnos kadencijos, o per 4 metus pasikeisdavo bent po kelis ministrus ir iš savo postų politikai pasitraukdavo tik dėl įtarimų ar korupcijos regimybės. Skirtingai nei šios kadencijos ministrai, nors dabartinė valdžia žadėjo kitaip. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Klaipėdos rajono savivaldybė sugalvojo, kaip išspręsti policininkų trūkumą jų teritorijoje. Pareigūnus iš kitų savivaldybių jie vilios 4000 eurų vienkartine išmoka. Nusitaikė ir į būsimus pareigūnus. Jei studijuojantys policininkai pažadės dirbti Klaipėdos rajone bent trejus metus, iš savivaldybės biudžeto kas mėnesį gaus po 250 eurų. Klaipėdos rajono policininkai rodo naujausią pirkinį – keturratį. Transporto priemonė tokia nauja, kad net blizga.

Trijų Gargždų miesto gatvių gyventojai nenori, kad būtų pervadintos prokomunistinių pažiūrų rašytojų, poetų garbei pavadintos gatvės. „Iš viso apklausoje dalyvavo 364 gyventojai. Nepritarta nė vienos gatvės pavadinimo keitimui“, – nurodo Klaipėdos rajono savivaldybė. Apklausos duomenimis, 35 P. Cvirkos gatvės gyventojai buvo už pavadinimo keitimą, 154 tam nepritarė. Iš viso balsavo 22,35 proc. vyresnių nei 18 metų tos gatvės gyventojų.

Kvalifikuotų, jaunų medikų pritraukimas į rajonus tampa vis aktualesniu klausimu daugeliui savivaldybių. Klaipėdos rajonas šį klausimą ėmėsi spręsti iš esmės. Jau patvirtintas medikų, rezidentų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų skatinimo dirbti Klaipėdos rajone priemonių paketas, kuriam savivaldybės biudžete šiemet numatyta 50 tūkst. eurų.

Į Lietuvą sugrįžo sekmadienį Rusijos pasieniečių sulaikytas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Politikas su pusbroliu ir draugu žvejojo Kuršių mariose ir patys nepastebėjo kaip kirto Lietuvos – Rusijos sieną. Meras pasakoja apie susidūrimą su pasieniečiais, gautą baudą ir rusų pasieniečių reakciją, kai sužinojo jo užimamas pareigas. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas turbūt niekad taip nesidžiaugė galimybe pirmadienį ateiti į darbą.

Rusijos pareigūnų Kuršių mariose sekmadienį sulaikytas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir du su juo žvejoję verslininkai gavo keliasdešimt eurų siekiančias baudas, o sieną žyminčių plūdurų sako nepastebėję. „Buvo paskirta bauda už netyčinį sienos pažeidimą – 2 tūkst. rublių, mūsų eurais – 25 eurai. Ne baudoje esmė, žinoma, bet nuotykis toks neeilinis“, – žurnalistams pirmadienį sakė meras.

Kol vienos savivaldybės, kaip, pavyzdžiui, Neringa, gali trimituoti paskiepijusios jau 100 proc. savo gyventojų nuo COVID-19, kitose, deja, paskiepytųjų procentas nesiekia nė 40 proc. Priežasčių, kodėl šių savivaldybių gyventojai nenori skiepytis, yra įvairių – vieni bijo, kiti kol kas tenkinasi po ligos įgautu imunitetu. Tačiau savivaldybių vadovams, atrodo, jau svyra rankos, bandant įkalbėti savo gyventojus skiepytis.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Keli šimtai uostamiesčio bei Klaipėdos rajono gyventojų surengė protesto akciją bei eitynes, taip norėdami atkreipti vietos bei šalies valdžios dėmesį į apverktiną infrastruktūrą naujakurių gyvenvietėse.  Anot žmonių, čia trūksta ne tik perėjų ar apšvietimo, o net ir šaligatvių. Paskutiniu kantrybės taurę perpildžiusiu lašu tapo prieš savaitę įvykusi nelaimė, kai norėdamas pasiekti dviračių taką po automobilio ratais žuvo paspirtuku važiavęs keturiolikmetis.

Žemės ūkio ministerija ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) apskundė teismo sprendimą dėl buvusio Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo Eriko Bėronto. Apie tai BNS trečiadienį informavo ministerijos ir VSD atstovai. Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio pabaigoje konstatavo, kad VSD pažyma, kuria remiantis E. Bėrontas buvo atleistas iš NMA vadovo pareigų, buvo nepagrįsta ir parengta remiantis prielaidomis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kurios pagrindu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo pareigų buvo atleistas Erikas Bėrontas, buvo nepagrįsta ir parengta remiantis prielaidomis, paskelbė teismas.

Pataisykite mane, jei klystu, bet dar nė vienas Lietuvos premjeras nėra ramiu veidu vienos opozicinių partijų pavadinęs antivalstybine. Taigi sveikinu, premjere Sauliau Skverneli, tapote pirmuoju taip be skrupulų konservatorius pakrikštijusiu ministru pirmininku.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į tris laisvas vietas Seime naujus politikus rinko iš viso 18,82 proc. rinkėjų. Iš anksto vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose valią pareiškė 4,52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, dar 14,3 proc. balsavo apylinkėse, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Per antrąjį turą rinkėjai buvo dar pasyvesni nei per pirmąjį. Prieš dvi savaites savo valią pareiškė 19,95 proc. rinkėjų.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 15 valandos balsavo 14,09 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 9,57 proc. balsavo apylinkėse iki 15 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Daugiausia žmonių balsavo Žiemgalos apygardoje, čia balsavo 20,2 proc. visų rinkėjų. Gargžduose savo valią buvo pareiškę 12,01 proc.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 10 valandos ryto balsavo 6,64 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 2,12 proc. balsavo apylinkėse iki 10 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Pasak VRK pirmininkės Lauros Matijošaitytės, rinkimai vyksta sklandžiai, pažeidimų nefiksuojama. „Rinkimai vyksta ramiai, sklandžiai.

 Iš anksto renkant tris Seimo narius antrajame ture balsavo 1,7 tūkst., arba 1,56 proc., rinkėjų. Sostinės Žirmūnų apygardoje per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 0,8 proc., Gargždų – 1,28 proc., Žiemgalos – 2,59 proc. rinkėjų. Pirmąjį turą per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškęs analogiškas skaičius rinkėjų – 1,5 procento.

Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardų rinkėjai vangiai eina balsuoti – per pirmą išankstinio balsavimo dieną valią pareiškė 0,55 proc. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausi buvo Žiemgalos apygardos rinkėjai, čia trečiadienį balsavo 195 arba 0,64 proc. rinkėjų. Gargžduose valią išreiškė 102 arba 0,63 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, o Vilniuje esančioje Žirmūnų apygardoje – 133 arba 0,38 procento.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį patvirtino rinkėjų sąrašus rinkimuose į tris laisvas parlamentarų vietas. „Likus mažiau nei septynioms dienoms iki rinkimų, turime 110 tūkst. 406 rinkėjus, kurie bus įrašyti į rugsėjo 8 dieną vyksiančius rinkimus“, – posėdžio metu sakė VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas. Papildomi ateinantį sekmadienį vyks trijose vienmandatėse apygardose – Žirmūnų, kur balsuos 35,1 tūkst. rinkėjų, Gargždų, kur balsuos 39,2 tūkst.

Lietuvoje praūžus savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams, Seime atsilaisvino trys vietos, dėl kurių rugsėjį grumsis gausus būrys politikų bei kitų įdomių asmenybių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su politinės kampanijos dalyviais. Pirmadienis – paskutinė diena, kai Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) buvo galima registruotis politinės kampanijos dalyviu, norint dalyvauti Seimo nario rinkimuose trijose vienmandatėse apygardose.

Pirmadienis yra paskutinė diena, kai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) galima registruotis politinės kampanijos dalyviu norint dalyvauti Seimo nario rinkimuose trijose vienmandatėse apygardose. Iki penktadienio popietės dalyviais buvo užsiregistravusios penkios partijos ir du save išsikėlę pretendentai.

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Rinkimai į laisvą vietą Seime sostinės Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną, antradienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kaip posėdžio metu pranešė VRK vadovė Laura Matjošaitytė, į Europos Parlamentą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė pateikė prašymą nuo birželio 30 dienos panaikinti jos Seimo narės mandatą. A. Maldeikienė 2016-ųjų Seimo rinkimuose nugalėjo Žirmūnų apygardoje.

Politikai kol kas neskuba registruotis dalyvauti rinkimuose į laisvas vietas Seime. Likus savaitei iki termino pabaigos, kol kas niekas nesiregistravo politinės kampanijos dalyviais rugsėjo 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose vienmandatėse Gargždų ir Žiemgalos apygardose. „Dar kol kas niekas nesiregistravo. Matyt, paskutinę minutę visi pateiks dokumentus“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad dauguma Seime įmanoma sudarius koaliciją tik su „socialdarbiečiais“ bei „tvarkiečiais“, tačiau šios partijos toliau laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.

  Pernai rugsėjį teismo sprendimu į darbą grąžintas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Erikas Bėrontas negali dirbti su slapta informacija, BNS patvirtino žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Sausio mėnesį iš vadovo pareigų Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) atleistas Erikas Bėrontas turi būti grąžintas į Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančią instituciją, nusprendė teismas. Tai, remdamasis žemės ūkio ministru, pranešė portalas 15min.lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį taip pat įpareigojo E.Bėrontui sumokėti kompensaciją už pravaikštas. „Toks yra teismo sprendimas ir mes jį privalėsime vykdyti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija ėmėsi nagrinėti buvusio žemės ūkio ministro, Seimo nario valstiečio Broniaus Markausko elgesio dėl galimo spaudimo jo pavaldiniui. Etikos sargai vieningai nusprendė, kad tuometinis ministras kalbėjo korektiškai ir nepažeidė Seimo nario elgesio normų. Vasarį portalas tv3.lt paviešino garso įrašą, kuriame girdėti, pernai vasarą tuometinis žemės ūkio ministras B. Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

Besitraukiantis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dirbs dar savaitę, iki gegužės 14 dienos, sako premjeras Saulius Skvernelis. Anksčiau jis minėjo, kad ministras galbūt dirbs iki birželio. „Ministras Markauskas paprašė manęs ir, ko gero, jis yra teisus, kad naujame formate būtų naujas ministras, o per tą laikotarpį iki gegužės 15 dienos jis galėtų perduoti sklandžiai patirtį tam tikrą ir reikalus.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad kandidatą į žemės ūkio ministrus pateiks pirmadienį. Ministro pirmininku teigimu, kandidatas yra „žmogus iš išorės“ ir neturi tiesioginių verslo interesų su žemės ūkiu. S. Skvernelis sakė, kad kandidatūra preliminariai suderinta su prezidente Dalia Grybauskaite, bet „tikrasis pokalbis bus pirmadienį“. „Tai žmogus iš išorės, kuris, manau, tikrai į ministeriją įneš tam tikro naujumo, gyvumo, naujo požiūrio“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Žemės ūkio ministerija nutraukė Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo konkursą. Ministerija pranešė, kad įsakymą dėl to pasirašė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kadangi žemės ūkio ministras Bronius Markauskas yra nusišalinęs nuo įstaigos vadovo atrankos. Naujo tarnybos pradėta ieškoti po to, kai sausį atleistas teisėsaugos tyrime figūruojantis Erikas Bėrontas.

Seimo pirmininkas mano, kad atsistatydindamas iš žemės ūkio ministrų Bronius Markauskas žengė ryžtingą žingsnį, bet galėjo tai padaryti anksčiau. „Ministras priėmė labai ryžtingą sprendimą, pats nusprendė ir, sakiau, tai yra gerbtinas poelgis ir pavyzdys kitiems.

Žemės ūkio ministras ir parlamentaras Bronius Markauskas iki šiol priklauso ir Kredito unijos „Gargždų taupa“ paskolų komitetui bei Pieno gamintojų asociacijos tarybai, skelbia LRT laida „Savaitė“. Šios pareigos, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, yra nesuderinamos su Seimo nario pareigomis. Laidoje teigiama, kad informacija apie nenutrauktus ministro ryšius su minėtais juridiniais asmenimis pateikiama Registrų centro išrašuose.

  Iš pareigų besitraukiantis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako nusišalinęs nuo Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo atrankos. NMA direktoriaus konkursą prižiūrėti patikėta aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.   „Jau nusišalinau. Pateikiau prašymą nusišalinti. Iš viso nedalyvausiu procese“, – BNS ketvirtadienį Seime teigė iki vasaros savo pareigas dar eisiantis ministras.

 Pagaliau užsibaigė žemės ūkio ministro Broniaus Markausko epopėja - vakar jis atsistatydino. Kas tai - premjero nusilenkimas prezidentei ar valstiečiai neatlaikė visuomenės spaudimo? TV3 žiniose apsilankęs Ramūnas Karbauskis teigė, kad ministro pasitraukimo priežastis - grynai asmeninė. „Pats ministras atsistatydino, ne premjeras jį atstatydino. Pagrindinės priežastys yra labai buitinės - jo šeima patiria tokį spaudimą, kad labai sunku yra.

Po kelias savaites besitęsusio skandalo dėl neaiškių jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių savo postą paliko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Į šią vietą ministrą deleguosiantys valstiečiai turi ištisus aruodus galimų kandidatų. Klausimas – postą užims partietis ar profesionalas? Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu žada nustebinti.

Trečiadienį paskelbtas žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimas trauktis iš pareigų buvo uždelstas susiklosčiusios situacijos sprendimas, sako BNS kalbinti politologai. „Tokie argumentai yra nuo pat istorijos pradžios. Tai dabar sprendimas yra priimtas gerokai pavėlavus, remiantis argumentais, kurie neatsirado nei prieš dvi valandas, nei prieš tris dienas, o kurie buvo nuo pat pradžių“, – sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas galėjo anksčiau priimti sprendimą trauktis iš pareigų, būtų mažiau nukentėjusi ir jo, ir valdančiųjų reputacija, teigia Seimo opozicijos atstovai. „Manau, kad ministras pridarė labai daug žalos. Jeigu būtų pasitraukęs anksčiau, būtų gerokai mažiau nukentėjęs pasitikėjimas tiek Vyriausybe, tiek premjeru, tiek Seimu. Užtrukome dvi savaites ar net daugiau diskutuodami apie ministro mamą, jo sklypus ir panašiai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigiamai įvertino Broniaus Markausko sprendimą trauktis iš žemės ūkio ministro pareigų. Jis prognozuoja, kad ilgai netruks rasti jam pamainą. „Vertinu kaip rimto žmogaus poelgį. Jis priėjo tokią ribą, kada nutarė ir nusprendė, ir labai gerai padarė. Manau, kad jį galima tik pagirti už ryžtą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovas. Kita vertus, jis pripažino, kad B. Markausko pasitraukimas – šiek tiek pavėluotas. „Taip, per vėlai.

Dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių pastaruoju metu kritikos sulaukęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas traukiasi iš pareigų, trečiadienį po Vyriausybės posėdžio pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Ministras mane šiandien informavo apsvarstęs visas aplinkybes apie sprendimą trauktis iš pareigų, ministro sprendimą gerbiu“, - žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovas.