Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr. Mindaugas Nefas ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje kreipėsi į parlamentarus, išskirdamas keturis švietimo sistemos trūkumus.
Darbus taiso naktimis
Anot M. Nefo, karantino metu nemenka dalis švietimo bendruomenės yra nusivylusi, pikta arba abejinga, nes prarado viltį, kad pagaliau bus geriau. Situaciją dar apsunkino ir, jo teigimu, skubiai įdiegtas ir nuolat tobulinamas nuotolinis ugdymas.
„Vieni per savaitę, kiti per kiek ilgiau ėmėsi vykdyti nuotolinį ugdymą. Žinoma, yra mokyklų ir mokytojų, kuriems šis perėjimas sekėsi gerokai sunkiau, bet manyčiau, jog didžioji dalis mokyklų ir mokytojų sėkmingai prisitaikė ir vis dar dirba nuotoliniu būdu“, – Seime kalbėjo M. Nefas.
Vis dėlto pedagogas pripažįsta, kad nuotolinis mokymas mokytojams tapo iššūkiu, o kartais dėl to tenka dirbti ištisomis naktimis.
„Pastaruosius metus tapo įprasta gauti iš kolegų laiškus 1, 2 ar 3 valandą nakties. O ir mokiniai kartais klausia: „Mokytojau, o kada jūs einat miegoti, jei mano darbą ištaisėte 3.30 val.?“ Šiandien toks gyvenimas yra tūkstančių Lietuvos mokytojų, juk dirbama ir stengiamasi dėl mokinių. Todėl manau, kad mokytojų bendruomenė su šiuo iššūkiu dorojasi labai neblogai“, – svarstė M. Nefas.
Keturi švietimo sistemos trūkumai
Čia pat M. Nefas įvardino, ko, jo manymu, šiuo metu trūksta švietime. Pirmiausiai, anot mokytojo, nors valstybė daug išteklių skyrė aprūpinti moksleivius kompiuteriais, planšetėmis ir internetu, mokytojai šiuo klausimu jaučiasi užmiršti.
„Labai tyliai arba visai nekalbėta apie technologijų suteikimą mokytojams. Juk tikrai yra ir buvo ne vienas, kuris tokių galimybių savo namuose neturėjo. Žinoma, tai yra mokyklų steigėjų prerogatyva, bet Seimo ir vykdomosios valdžios dėmesys šiuo klausimu tikrai labai praverstų. Dar nevėlu, juk nuotolinį ugdymą gali prisireikti atnaujinti, tad verta ruoštis“, – siūlė M. Nefas.
Antrąja problema M. Nefas įvardino tai, kad švietimo įstaigos tarpusavyje nesidalina nuotolinio ugdymo medžiaga. Tačiau tai gali būti ypač svarbu, jei rudenį teks grįžti prie nuotolinio mokymo.
„Mokyklos naudoja daugybę skirtingų nuotolinio mokymo platformų, tai iš esmės nėra joks blogis, nes mes turime galimybę atsirinkti tai, kas mums patogu. Bet vis dėlto kyla pavojus, kad daugelis šiandien naudojamos medžiagos gali būti prarasta. O juk viską galima tobulinti ir naudoti vėliau, keistis savo patirtimi. Todėl reikalinga skatinti mokyklas ir universitetus kurti dalinimosi tokia medžiaga platformas“, – kalbėjo mokytojas.
Trečia, M. Nefas pastebi, kad nuotolinis ugdymas šalyje buvo įvestas žaibo greičiu, todėl galbūt ne visi mokytojai spėjo jam deramai pasiruošti.
„Mokytojai daug mokėsi ir vis dar mokosi. Todėl būtina ateityje švietimo darbuotojų informacinių technologijų žinių ir gebėjimų tobulinimui skirti daug daugiau dėmesio, kuriant nacionalines programas ir pritraukiant geriausius šios srities mokytojus ir specialistus“, – sakė M. Nefas.
Ketvirta, M. Nefas kritikuoja tai, kaip karantino metu apie švietimo organizavimą komunikavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jos ministras.
„Daug sumaišties įnešė nuolat besikeičianti komunikacija apie mokslo metų trukmę, egzaminų organizavimo tvarką ir panašiai. Tokioje sudėtingoje situacijoje reikia nekelti nereikalingų emocijų ir leisti susikoncentruoti į esmines veiklos užduotis“, – siūlė mokytojas.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo kovo 30 d. Lietuvoje įvestas nuotolinis mokymas.
