Dar praėjusių metų lapkritį Vyriausybė inicijavo Nacionalinį susitarimą dėl švietimo sistemos finansavimo ir siūlė visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo būtų nubrėžti aiškūs įsipareigojimai švietimo sričiai 2020–2025 m.
Kvietė sprendimą priimti dar prieš metus
„Pagrindinis tokio susitarimo tikslas būtų garantuoti, jog mokytojų atlyginimai negalės būti žemesni pasirinkto lygio. Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų, kurios garantuotų ilgalaikį ir tvarų mokytojų darbo užmokesčio augimą“, – tąkart sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Susitarimo nesulaukus, premjeras šį rugsėjį savo raginimą dar kartą pakartojo. Seime atstovaujamos partijos ragintos iki rugsėjo 20 dienos deleguoti asmenį šio dokumento kūrimui. Toks susitarimas turėtų padėti užtikrinti, kad švietimo politika nebūtų keičiama po kiekvienų rinkimų.
Mieliau vienytųsi po rinkimų
Tačiau panašu, kad ledai dėl vieningo susitarimo vis dar nepajudėjo, nors visos parlamentinės partijos delegavo savo atstovus, kurie ir turėtų suderinti nacionalinio susitarimo niuansus. Likus kiek mažiau nei metams iki Seimo rinkimų, opozicinės Seimo partijos siūlo susitarimą nukelti po jų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sako, kaip ir dalis jo kolegų, manantis, kad susitarimo idėja „šioje Vyriausybėje ir Seimo daugumoje yra gerokai diskredituota“.
Jis pastebi, kad, Seime pateikus kitų metų valstybės biudžeto projektą, nesilaikoma jau pasiektų susitarimų dėl medikų ir mokytojų atlyginimų. TS-LKD viename savo frakcijos posėdžių bendravo ir su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu dėl vis didesnio šalies gynybos finansavimo. Anot J. Razmos, net ir pasirašius susitarimą dėl išlaidų krašto gynybai, vis tiek sunku jį sąžiningai vykdyti.
„Tokiomis aplinkybėmis kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo reikalų, kai nevykdomi pažadai dėl atlyginimo didinimo mokytojams, man atrodo, yra sudėtinga. Jeigu Vyriausybė kažkaip sugebėtų mobilizuotis ir rasti žadėtus 100 mln. eurų mokytojų atlyginimams, galbūt tai leistų kažkaip su didesniu pasitikėjimu kalbėti ir siekti susitarimo dėl tų opiausių švietimo srities reikalų. Bet šiai dienai, kaip sakiau, ta situacija yra nepalanki ir keistai atrodytų kažkokie reikšmingais veidais skelbiami susitarimai, kai čia pat yra labai jautrūs dalykai nevykdomi“, – tv3.lt kalbėjo J. Razma.
Parlamentaro manymu, naudingiausia susitarimą pasirašyti būtų po 2020 metų Seimo rinkimų, kai prieš akis nusidriektų ketveri metai, per „kuriuos galima iš tikrųjų nemažai padaryti“.
„O dabar, kai likę nepilni metai, tai rinkiminiai visokie poveikiai nelabai leidžia ką pasiekti, tokį susitarimą vykdant“, – sakė J. Razma.
Valdantieji galėtų imtis pokyčių, bet nesiima
Nors Liberalų sąjūdis į derybinę grupę taip pat delegavo savo atstovą ir turi parengę pasiūlymų susitarimui, partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antrina J. Razmai ir skeptiškai vertina galimybę susitarti priešrinkiminiu laikotarpiu.
„Man rodos, susitarimas dabar būtų kažkuria prasme bandymas užmaskuoti šios valdančiosios daugumos ir šios Vyriausybės neveiklumą švietimo srityje. Tai, aš manau, kad toks susitarimas reikalingas ne dabar, o kitų metų rudenį, kai jau bus pasikeitusi valdančioji dauguma ir ateis žmonės, kurie, matyt, norės imtis pokyčių. Nes šiandien aš labai skeptiškai vertinu galimybę realaus susitarimo, kuriame būtų numatyti ryžtingi veiksmai, kurie galėtų būti realizuojami per šiuos likusius metus, jei nebus paankstinti rinkimai“, – tv3.lt sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat akcentavo, kad valdančioji dauguma ir dabar turi visus įrankius veikti.
„Ne strateguoti, o veikti ir šiandien. Ir man klausimas kyla, kas buvo daroma pastaruosius trejus metus“, – retoriškai klausė liberalų lyderė.
Ledai nepajuda
Socialdemokratų frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Julius Sabatauskas sako kol kas negirdėjęs apie poslinkius, bandant susitarti dėl švietimo, bet taip pat mano, kad progreso sulauksime tik po artėjančių Seimo rinkimų.
„Šiandien situacija švietimo sektoriuje vėl kaista, nes profsąjungos kaip ir nesulaukė žadėtų susitarimų tarpusavyje su ministerija. Ir vėl gali pasikartoti daugiau nei prieš metus buvę įvykiai. Gal nebus ministerijos okupacijos, bet vis tiek. Turbūt ir čia dėl partijų susitarimo kol kas niekas nejuda, kol ten nepajudės ledai“, – tv3.lt kalbėjo J. Sabatauskas.
Portalas tv3.lt primena, kad Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga svarsto, ar pasirašyti dvišalę sutarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl reikalavimų gerinti pedagogų darbo sąlygas.
Ministerijai parengus dvišalės kolektyvinės sutarties projektą, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės lyderis ragina sulaukti, kol žalią šviesą jos pasirašymui uždegs Finansų ministerija ir Vyriausybė. Jeigu sutarties galiausiai pasirašyti nepavyktų, pernai streikavusi A. Navicko profsąjunga žada protestą kartoti.
Sutarties projektą ministerijos ir profsąjungos atstovai parengė per kelis mėnesius. Jame numatyta nuo 2020 metų ir 2021 metų rugsėjo po 10 proc. padidinti bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo pareiginės algos koeficientus ir siekti, kad 2025 metais mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo.
Be kitų dalykų, sutartyje taip pat būtų įsipareigojama mokinių skaičių klasėse mažinti nuo 2021 metų, o pernai įvesto etatinio apmokėjimo korekcijas svarstyti platesniam rate įtraukiant visas švietimo profsąjungas, mokyklų vadovų atstovus ir ekspertus.
Portalas tv3.lt neseniai rašė, kad Lietuvos pedagogų atlyginimas mažiausias tarp EBPO narių.
