Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, kaip ir kiti jo kolegos iš švietimo darbuotojų profsąjungos, pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru.
Pasak mokytojo, artėjant rugsėjo 1-ajai, darosi neramu, kad etatinis pedagogų darbo apmokėjimas realybėje neveikia taip, kaip tikėtasi, kadangi pilną etatą turi tik ketvirtadalis šalies pedagogų.
„Aš turiu visus maksimalius paskaičiavimus su maksimaliu pamokų krūviu, su visa ta vadinama „antraja kišene“, pasiruošimais, visa bendruomenės veikla ir man tas pilnas etatas nesusidaro“, – sako mokytojas R.Ramanauskas.
Mokytojui neramu ir ne tik dėl šiandienos – neturint pilno etato, pensijoje dažnas pedagogas gali atsidurti ties skurdo riba.
„Kas gali paneigti, kad nebus priimtas įstatymas toks, kad man, kai pradės skaičiuoti pensiją, pasakys – gerbiamasis, jūs turėjot tik 0,97 etato, todėl tokia jūsų pensija, nors iš tikrųjų visą laiką mokytojas dirbo maksimaliu krūviu“, – pridūrė R. Ramanauskas.
30 metų patirtį sukaupusio istorijos mokytojo alga „į rankas“ siekia šiek tiek daugiau kaip 800 eurų. Apie papildomus darbus ar korepetitoriavimą esą nėra nė kalbos, nes tam neužtektų nei energijos, nei laiko.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad greito sprendimo iš ministerijos nebus. Ministras neslepia – norint stipriau ir greičiau didinti pedagogų algas, būtina prijungti mažesnes mokyklas.
„Tinklo tvarkymas, tolesnis etatinio įvedimas, mokytojų darbo užmokesčio augimas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas ir daugybė kitų dalykų, kurie leistų mokytojams susidaryti pilnus krūvius“, – teigia ministras A. Monkevičius.
Pasak ministro, tie, kurie turi visą darbo krūvį, jau nuo rugsėjo gaus 8-9 proc. didesnį atlyginimą. Toliau mokytojų užmokestis kasmet turėtų didėti 10 proc. ir iki 2025 metų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Švietimo darbuotojų profsąjunga sako, kad jau šiandien norisi konkrečių veiksmų.
„Norėtume, kad atsirastų kolektyvinėje sutartyje aiškiai, su parašais, tiek minsitro, tiek mūsų, kad būtume ramūs dėl to konkretaus veiksmų plano ir matytume kiekvienais metais, kiek didėtų, koks tai būtų santykis, kokia proporcija, ir tada mus tai tenkintų“, – kalbėjo švietimo profsąjungos vadovas Andrius Navickas.
Oficialiai pilno etato neturinčių pedagogų atlyginimas nuo vidutinio darbo užmokesčio atsilieka.
„0,83 etato gaunasi apie 635 į rankas', – sako mokytoja Jelena Archipova.
„Darbo apmokėjimo tvarka, iš tikrųjų, skaudi, neaiški, yra kur tobulėti“, – priduria mokytoja Diana Kraujalytė.
Švietimo darbuotojų profsąjungos vadovo teigimu, jei pedagogų bendruomenė nesulauks konkrečių valdžios pažadų, prasidėjus mokslo metams, gali kilti naujas chaosas.
Pernai dalis protestuojančių mokytojų nėjo dirbti į mokyklas, dalis buvo užėmę ministerijos salę ir joje gyveno ištisą mėnesį. Dėl to pamokos nevyko dešimtims tūkstančių mokinių. Ryžtingai nuseiteikę pedagogai grasina, kad gali pasikartoti panašus scenarijus.
„Tikrai gali būti, nes mokytojai galbūt dabar yra drąsesni, laisvesni ir jie galbūt nepuls pasirašinėti po abstrakčiom darbo sutartim. Yra mokytojų, kurie dar nepakeitę darbo sąlygų nuo praeitų metų, tai yra toks nonsesas, norėtųsi, kad tie dalykai spręstųsi“, – mano mokytojas Robertas Ramanauskas.
Profsąjunga taip pat reikalauja labiau individualizuoti ugdymo procesą, mažinti mokinių skaičių klasėse, be to, keisti, tiksliau apibrėžti etatinį modelį konkrečiai mokytojo pareigybėje.
