Savo ruožtu nevyriausybininkai pabrėžia, jog ir dabar biudžetinės mokyklos ne tik gauna lėšų iš biudžeto, bet ir gali rinkti paramą per mokinių tėvų fondus ar asociacijas, kai tuo metu NVO finansavimo trūksta.
Apie tai trečiadienį diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kur vyko klausymai dėl parlamento svarstomų Labdaros ir paramos įstatymo pataisų.
Jomis siūloma vėl leisti iki 1,2 proc. GPM dalį skirti religinėms bendruomenėms, centrams, valstybinėms ir savivaldybių mokykloms – tokios galimybės ankstesnio Seimo sprendimu neliko nuo šių metų.
Didelė pagalba mokykloms
Pataisas iniciavęs socialdemokratas Audrius Radvilavičius sako, jog dalis iš maždaug 40 tūkst. dalies GPM jokiam paramos gavėjui neskiriančių žmonių ją galbūt būtų skyrę švietimo įstaigoms, jei tokia galimybė būtų likusi.
„Žmonės, kurie galbūt nerado tinkamo sau paramos gavėjo, paprasčiausiai tų pinigų neskyrė niekam. Tai indikuoja turbūt, kad biudžetinės švietimo įstaigos (panaikinta galimybė skirti paramą joms – BNS) šiek tiek turėjo įtakos šitam jų apsisprendimui“, – komitete trečiadienį sakė A. Radvilavičius.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus kalbėjo, kad mokyklos „neteko galimybės prisidėti prie vaikų skatinimo“. Jo teigimu, dalyje savivaldybių lėšų gimnazijoms trūksta, todėl joms GPM parama buvo svarbi.
Anot asociacijos vadovo, Lietuvoje yra mokyklų, kurios „nematė renovacijos ar remonto“ dešimtmečius, o tai rodo, jog ugdymo įstaigos iš biudžeto finansuojamos nepakankamai.
„Yra savivaldybių, kurios gyvena tikrai ne taip gerai ir joms tikrai reikalingos tos lėšos“, – komitete sakė D. Mockus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo klausimais Jonas Mickus teigė, kad iš GPM gautos lėšos buvo „didele parama“ savivaldos mokykloms – pavyzdžiui, jos galėdavo išsinuomoti transportą mokinių išvykoms.
„Direktoriai negali tiesiogiai valdyti pinigėlių“
Viešosios įstaigos NVO teisės institutas ekspertas Rytis Jokubauskas pabrėžė, kad kiekvienoje švietimo įstaigoje gali būti įsteigta mokinių tėvų asociacija ar fondas, kuris gali rinkti GPM paramą mokyklos poreikiams. Prašymą grąžinti buvusią tvarką jis pavadino mokyklų vadovų interesu.
„Direktoriai skundžiasi. Čia problema, kad direktoriai negali tiesiogiai valdyti kažkokių pinigėlių“, – komiteto posėdyje kalbėjo R. Jokubauskas.
Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas teigė, kad nors jo vadovaujamoje mokykloje įsteigti keli fondai, iš jų gauti lėšų iniciatyvoms sunkiau dėl ilgų administracinių procedūrų.
„Mokykla apkraunama – siunčiamas prašymas į fondą ir jei vadovė išvažiavus, buhalterės nėra, kol apkeliauja... Fondo buhalterija yra ne įstaigos darbuotojai“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Anot jo, anksčiau paramos finansus mokyklos valdydavo paprasčiau ir aiškiau, nes juos kuruodavo savivaldybių buhalterija, už išleistus pinigus būdavo teikiamos ataskaitos.
Ikimokylinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos direktorės Linos Bagdanavičienės teigimu, darželiams lėšų per fondus pritraukti taip pat sunku, kadangi darželinukų tėvai dažniausiai yra jauni, jie nenori prisiimti atsakomybės „kažką daryti už dyką“.
„Patampame fondų įkaitais, (...) kurių turėtume prašyti (lėšų – BNS) edukacinių erdvių įrengimui, modernių priemonių įsigijimui“, – sakė ji.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius taip pat aiškino, kad brangstant neformalaus ugdymo iniciatyvoms, pavyzdžiui, stovykloms ar ekskursijoms, žmonių teisė paremti biudžetines švietimo įstaigas neturėjo būti apribota.
„Praktiškai nebūna sportinių renginių (mokyklų – BNS) be prašymų ir kreipimosi į Seimo narį“, – pabrėžė A. Butkevičius.
NVO pasigenda finansavimo
Nevyriausybininkai kalbėjo, kad NVO finansavimas neauga „eilę metų“, o lėšų jos gauna tik iš ne visuomet stabilaus finansavimo projektams bei GPM paramos, kai ugdymo įstaigos gauna garantuotas lėšas iš biudžeto.
„Daliai organizacijų tai yra labai esminės lėšos, kaip „Mamų unijai“, „maltiečiaims“, kurios darė tai, ko nedarė valstybė“, – komitete kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovo Jono Staselio teigimu, NVO šiemet daug investavo į reklamą paramai pritraukti, todėl įstatymo pataisų rezultatai bus matomi tik po kelerių metų.
Buvusios Vyriausybės finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė savo ruožtu taip pat ragino palikti dabartinį reguliavimą bent 3–5 metams, kad paaiškėtų, ar NVO pritraukia daugiau lėšų.
„NVO tikrai neturi biudžetinio finansavimo, stabilumo. Šitas įstatymas jiems yra vienintelė galimybė, tuo tarpu biudžetinės įstaigos vis tiek turi tą stabilų finansavimą, kuris jiems tikrai užtikrintas“, – sakė G. Skaistė.
Nuo 2025-ųjų šią paramą gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir profesinės sąjungos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, NVO skiriama GPM parama kasmet auga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
