Du JAV įsikūrę lietuviai mokslininkai ėmėsi šio svarbaus tyrimo: Jonas Bačelis (Gioteburgo Universitetas, Švedija; Van Andel Research Institute, JAV) ir Juozas Gordevičius (Vilniaus Universitetas; Van Andel Research Institute, JAV). Autoriai yra biomedicininių duomenų analitikai (biomedical data scientists), biostatistikai. Jų darbo patirtis su epidemiologinėmis, medicininių registrų, populiacijų ir kohortų studijomis.
Mokslininkai šiuo metu renka duomenis apie SARS-CoV-2 viruso plitimą Lietuvoje, stebėdami viruso sukeltos COVID-19 ligos simptomų dažnį Lietuvos miestuose ir dažnio pokyčius (dinamiką) pandemijos metu.
Pasak jų, surinkta informacija gali padėti efektyviau planuoti diagnostinių resursų paskirstymą ir iš anksto įspėti medicinos įstaigas apie artėjančias apkrovas.
Kaip renkama informacija?
Gerai besijaučiantys savanoriai leidžia studijos autoriams nuotoliniu būdu stebėti jų fiziologinės savijautos kitimą pandemijos metu: kartą per parą dalyviai gauna SMS priminimą su nuoroda į trumpą klausimyną apie jų savijautą.
Studijos autoriai kasdien analizuoja duomenis ir daro išvadas apie tai, kokiu greičiu Lietuvoje plinta viruso sukelti simptomai. Ši informacija skelbiama viešai.
Studijos autoriai saugo žmonių privatumą. Dalyvių elektroninio pašto adresai ir mobilaus telefono numeriai (asmeniniai duomenys) naudojami griežtai tik studijos tikslams ir tik priminimų siuntimui. Prieigą prie sukauptų asmeninių duomenų turi tik studijos autoriai.
Dalyviai turi teisę bet kada pareikalauti, kad Jų asmeniniai duomenys būtų nedelsiant ištrinti. Kitu atveju, asmeniniai duomenys bus automatiškai ir negrįžtamai ištrinti vėliausiai 2021-05-31.
Kokia metodika naudojama?
Tai longitudinė COVID-19 simptomų studija Lietuvoje. Duomenų rinkimo forma: internetinis self-reported savijautos klausimynas su reguliariais pakartotiniais (kasdieniais) pildymais.
Problema tame, kad nėra žinomas momentinis („realaus laiko“) SARS-CoV-2 viruso paplitimas Lietuvoje, jo plitimo greitis ir pagreitis. Tokia informacija yra spėjama tik apytiksliai ir su dideliu uždelstumu: diagnostiniai metodai yra taikomi tik jau-simptomatiniams pacientams ir atspindi šalies epidemiologinę situaciją buvusią prieš savaitę.
„Realaus laiko“ informacija yra reikalinga, norint planuoti diagnostinių resursų paskirstymą ir iš anksto įspėti medicinos įstaigas apie artėjančias apkrovas.
Todėl reikalingas sprendimas. Tai didelio mąsto longitudinė (pakartotinė/tęstinė) nuotolinė populiacijos savijautos apklausa. Jos metu didelis skaičius savanorių reguliariai pateikia minimalią informaciją apie savo savijautą ir COVID-19 simptomų (ne)buvimą.
Iš šių duomenų sprendžiama, kiek yra galimai SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusių ir kaip greitai jų daugėja. Svarbus metodologinis aspektas yra tai, kad apklausoje diena iš dienos dalyvauja tie patys žmonės. Tai leidžia jų pačių senesnius duomenis naudoti kaip „vidines kontroles“, taip mažinant klaidingų išvadų riziką.
Kaupiami duomenys – tai elektroninis paštas, mobilusis telefono numeris (asmeniniai duomenys); apytikslis amžius, lytis, miestas (nejautrūs duomenys); savijauta, simptomai, galima COVID-19 diagnozė (medicininiai duomenys).
Techninės detalės. Savanorių registracija ir stebėsena yra atliekamos Google Forms. Pradinė nuoroda platinama Facebook grupėse. Užsiregistravę atsako į klausimus ir laukia kitos dienos elektroninio pašto/SMS priminimo.
Belaukiant, kiekvienam yra sukuriamas unikalus anoniminis ID, pagal kurį vieno žmogaus pakartotiniai duomenys bus priskiriami vienam (dabar jau) anonimiškam asmeniui.
Kasdien siunčiama priminimo žinutė, kuri savyje turi trumpą individualią (skirtingą kiekvienam dalyviui) URL nuorodą, nukreipiančią į mūsų serverį, kuriame nuoroda peradresuojama į Google Forms klausimyną.
Peradresavimas vyksta kartu persiunčiant ir auto-užpildant dalį nekintančios vartotojo informacijos (amžius, lytis, miestas), taip suteikiant galimybę ją pataisyti, bet nesukuriant per daug nepatogumų.
Kas naktį duomenys yra surenkami iš GoogleForms klausimyno, asmeniniai duomenys (elektroninis paštas, telefono numeris) yra visam laikui atskiriami nuo medicininių duomenų. Po šio žingsnio, atsekti, kokiam konkrečiam žmogui priklauso koks konkretus atsakymas tampa absoliučiai nebeįmanoma.
Kada skelbs rezultatus?
Mokslininkai rezultatus žada skelbti, kai bus sukaupę bent 1 tūkst. sugrįžtančių dalyvių (šiuo metu tokių yra apie 450) ir bent 3 savijautos atsakymus (iš skirtingų dienų) per vieną sugrįžtantį dalyvį.
Esant mažesniam imties dydžiui ar mažesniam pakartotinių stebėjimų skaičiui, analizės išvados nėra naudingos.
Mokslininkas prieš valandą pranešė, kad padvigubino stebimų dalyvių skaičių. Dabar jau turi 1 tūkst.. Tokiu tempu už kelių dienų žadama pradėti generuoti rezultatus.
