Portalas tv3.lt primena, kad visas šaršalas kilo po to, kai žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė feisbuke pasidalino nuotraukomis, kur, kaip teigiama, ligoninės Infekciniame skyriuje maišeliuose laikomi vienkartiniai rūbai, sudėti po gydytojų pamainos. Teigta, kad neva tvarka tokia, kad užsirašius savo vardą kitos pamainos metu turi susirasti savo maišiuką ir rengtis vėl.
Nieko nelaukęs premjeras pareiškė, kad „tai skandalinga ir pasibaisėtina. Dar daugiau – tai nusikalstama“. Vis dėlto kitą dieną į Kauną nuvykęs sveikatos apsaugos ministras jau aiškino, kad „pagal nuotrauką atleisti vadovo negalima iš karto“ ir „sprendimai, kurie ten yra daromi, yra daromi infektologų, žmonių, kurie žino, ką galima saugoti, ko negalima“.
Pats laikinai nuo pareigų nušalintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas Albertas Naudžiūnas sako dėl tokio ministerijos elgesio neįsižeidęs, tačiau neslėpė, kad savo darbą išmanantiems specialistams dėl to yra skaudu.
„Žiūrint iš šalies gali atrodyti gal vienaip, tačiau juk Infekcinėje ligoninėje gi dirba specialiai apmokyti žmonės. Tai atrodo visiškas absurdas, juo labiau vien pagal nuotrauką taip reaguoti.
Dabar atrodo, kad vis kalbi, kalbi, o po to atsiranda „specialistų“, kurie aiškina, kad virusas dauginasi maišeliuose. Virusas be gyvo organizmo išgyventi negali, daugiausiai gali išbūti tris paras“, – aiškino vadovas.
Be to, pridūrė jis, visi suaugusiųjų infektologai ir slaugytojai, jau 2,5 mėnesius dirbantys su COVID-19 infekcija, yra patikrinti, visų rezultatai yra neigiami.
Medikai ir toliau bus nuolat tikrinami: „Sudarytas grafikas ir bus tikrinami visi, po 30 žmonių kasdien. Pradėsime nuo suaugusiųjų infektologų, suaugusiųjų infekcinių ligų priėmimo skyriaus darbuotojų, toliau vaikų skyriai, reanimacijos, visų priėmimų darbuotojai, kurie susiduria su didesniu srautu tol, kol patikrinsime visus darbuotojus.“
Drabužius taupė „juodai dienai“?
Laikinai nušalintas ligoninės direktorius, aiškindamas, kodėl buvo kaupiami panaudoti drabužiai, atkreipė dėmesį, kad tokių saugumo reikalavimų, kurių laikomasi ligoninėje, nėra laikomasi dabar įteigtuose mobiliuosiuose tyrimų punktuose.
„Mūsų ligoninė, kaip viena iš 5 atraminių įstaigų, du mėnesius tyrė tuos pacientus, kuriuos mums vis veždavo greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Taigi mes realiai kaip ir atlikome mobiliosios stotelės vaidmenį.
Dabar kai mobilioje stotelėje atvažiuoja pacientas išsitirti, ten stovi personalas su specialia apranga, vadinamuoju skafandru, paima tepinėlį, jį padeda. Tada privažiuoja kitas žmogus, tačiau specialistas juk nepersirengia skafandro ir ima kitą tepinėlį. Teoriškai, jei prieš tai atvažiavo sergantis pacientas, tas slaugytojas, kišęs ranką prie veido, imdamas tepinėlį, gali užkrėsti sveiką žmogų“, – kalbėjo A. Naudžiūnas.
Jo teigimu, Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai dar iki patvirtinant pirmuosius susirgimo atvejus turėjo su pilna ekipiruote priimti kiekvieną įtariamą pacientą.
„Du mėnesius neturėjome COVID-19 teigiamų rezultatų, o su visa apranga ateidavo personalas, paimdavo tepinėlį. Pacientas laukė, kol gaus atsakymą, o personalas išeidavo per kitas duris iš boxo, nusiimdavo respiratorių, akinius ir pagal ministro įsakymą dėdavo į maišelį saugoti.
Tada nusiima prijuostę, viršutinį chalatą ir lieka kombinezonas, tas trečias sluoksnis. Ir jį įdeda į atskirą maišelį, kuris padedamas saugojimui, jeigu taip atsitiktų, kad neturėsime, kuo rengtis, kad po apdorojimo būtų atsarga. O jei paaiškėdavo, kad tas pacientas serga, ta apranga iškart būdavo panaikinama. Mes dirbome taip saugiai, kad neįsivaizduoju, kaip įmanoma saugiau. Dabartinės stotelės nedirba taip saugiai kaip mes“, – teigė A. Naudžiūnas.
Trūksta kombinezonų
Ligoninės vadovas patvirtino, kad dar nuotraukos pasirodymo išvakarėse, kovo 26 d. siuntė ministerijai raštą su nurodytu apsaugos priemonių poreikiu.
„Jau turime priemonių, nes siunta iš Kinijos nusileido, gavome respiratorių, pirštinių ir antbačių. Respiratorių gavome 20 tūkst., pirštinių ir antbačių, jei neklystu, po 10 tūkst.
Tačiau mums dar labai reikia kombinezonų ir neperšlampamų chalatų, nes prie įtariamų atvejų ir sergančio paciento medikas turi eiti su visa ekipiruote. Vienkartinės kaukės, žinoma, yra visų įstaigų problema, nes jas reikia keisti kas dvi valandas. Tad įstaigos tai sprendžia įvairiai, ir pačios siuvasi.
Vietų pakanka
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovui Vinsui Janušoniui pranešus, kad palatų sergantiesiems koronavirusine infekcija gali nebeužtekti jau šią savaitę, A. Naudžiūnas tikino, kad Kauno klinikinėje ligoninėje situacija valdoma.
„Reikia tris kartus pabelsti, bet situacija pas mus yra gera, yra vietų ir infekcinių ligų skyriuje, nors ši naktis nebuvo lengva. Atvežė pacientą su aukštu COVID-19 infekcijos įtarimu, turėjome reanimacijoje sunaudoti daug priemonių. Vėliau pasirodė, kad tai buvo meningitas, tad pacientas buvo perkeltas į kitą skyrių“, – kalbėjo laikinai nušalintas ligoninės vadovas.
Jis pridūrė, kad nė viena ligoninė nėra neapsaugota, kad į ją nebus atvežtas pacientas, kuris visiškai neturi COVID-19 būdingų simptomų, tačiau serga infekcija.
„Tokių situacijų gali atsitikti ir nereikėtų vėliau išaiškėjus diagnozei pulti kaltinti įstaigos vadovą ar mediką“, – pastebėjo pašnekovas.
Tyrimas dar vyksta
Paklaustas apie galimą kitų, sudėtingų pacientų intubavimui ir kitai priežiūrai reikalingų, priemonių poreikį, A. Naudžiūnas tvirtino, kad dalis priemonių turėta nuo pradžių, dalį stengiamasi skubiai įsigyti, tačiau įstaiga buvo viena geriausiai pasiruošusi protrūkiui.
„Reikia pasidžiaugti, kad situacija Lietuvoje suvaldoma. Ar tai ministerijos, ar visų žmonių, ar medicinos įstaigų, nuopelnas, sunku pasakyti, bet kol kas situacija yra suvaldyta“, – sakė jis.
Optimizmą keliančius duomenis spaudos konferencijos Metu pirmadienį pateikė ir A. Veryga.
„Nepaisant to, kad suminis nustatomų atvejų skaičius didėjantis, vertinant tai, kiek procentais yra nustatoma atvejų iš 100 tiriamųjų, tas procentas yra po truputį mažėjantis. Todėl yra ženklų, kad viruso plitimo kreivė yra gana plokščia, nešaunanti į viršų, be abejo, tai vertinti reikėtų atsargiai. Jei viskas taip iš tiesų yra, tai galima būtų vertinti kaip pasiteisinančias karantino priemones. Tačiau nesinori prisikalbėti, nes ypač virusinės infekcijos, jų plitimas yra sunkiai nuspėjamas“, – sakė ministras.
Nors pats laikinai nušalintas direktorius neabejoja grįšiantis į pareigas, ministras sakė, kad tyrimas dar nėra baigtas.
„Puikiai suprantame – veiksmas vyko savaitgalį, LSMU reikėjo laiko. Kol kas nėra jokių sprendimų“, – pirmadienį sakė A. Veryga.
Paklaustas, ar vien dėl pamatytos nuotraukos derėjo iškart nušalinti vadovą, jis sakė, kad visada galima ginčytis, ar veiksmas pamatuotas ar ne.
„Sprendimai buvo tokie kokie yra, vertinimas jau jūsų“, – sakė jis.
