Socialdemokrato teigimu, siūlymo priežastis – jaunimo kritinio mąstymo trūkumas, pastebėtas po to, kai įsigaliojo nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešumos šalinantis desovietizacijos įstatymas.
„Kad ir į menininkus, pavyzdžiui, į Salomėją Nerį, yra žiūrima iš vienos pusės. Norisi išugdyti gebėjimą atrinkti faktus, o to istorija ir moko“, – anksčiau sakė politikas.
Bet štai buvęs istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa kritikos Seimo nario pasiūlymui negaili.
„Kritinio mąstymo trūksta ne tik mokiniams, trūksta ir mokyklose jau senai buvusiems žmonėms – visiems visuomenėje trūksta. Man atrodo, kritinio mąstymo daugiau trūksta kaip tik vyresniems žmonėms. Tai ką mes tuo sprendžiame? Tai kažkodėl vat sukariam visus šunis ant jaunimo, nors didelė dalis to, koks jaunimas yra, yra nulemta mūsų. suaugusių, veiklos“, – naujienų portalui tv3.lt sako M. Nefas.
Abejojama ir dėl to, ar siūlymas iš tiesų padėtų išugdyti mokiniams kritinį mąstymą.
Seimo nario pasiūlymą vadina populistiniu: „Tai yra iš esmės klaidinga prielaida“
„Tai yra iš esmės klaidinga prielaida, kad, padarius kažką privalomo, staiga štai mokiniai kritiškai pradės į daugybę dalykų žiūrėti, reiškia, išmoks valdyti mokslinį aparatą, taip nebūna gyvenime“, – neslepia M. Nefas.
Taip pat buvęs istorijos mokytojas pabrėžia, kad privalomas istorijos mokymas yra įmanomas, tačiau reikėtų reformuoti visą vidurinio ugdymo sistemą, kuri ir taip neseniai buvo reformuota. Tiesa, pertvarkytai mokinių ugdymo programai kritikos iš švietimo bendruomenės ir anksčiau netrūko.
Tiesa, M. Nefo įsitikinimu, toks Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pasiūlymas yra populistinis.
„Toks pasiūlymas gimė, švelniai tariant, tapus nauju Seimo nariu, kad susirinktų pakankamai pigių, papildomų bonusų tam tikroje visuomenės dalyje. <...> Pasiūlymą vadinu populistiniu, nes atliepama į pabambėjimus, kad jaunimas visomet yra kažkoks blogesnis, o mes, tie vyresni žmonės, jau esame geresni visuomenėje“, – paaiškina jis.
Moderniose valstybėse, M. Nefo žiniomis, vis tik dažniau atsižvelgiama į mokinių pasirinkimo laisvę – mokiniai patys gali rinktis, kokias žinias gilinti pagal savo ateities planus.
„Kitų šalių patirtis irgi labai įvairi, bet svarbu yra tai, kad moderniose valstybėse yra sudaroma mokiniams galimybė, kad jie vyresnėse klasėse galėtų rinktis dalykus, kuriuos galėtų mokytis arba kurių galėtų atsisakyti.
Remiamasi tokia prielaida, kad vis tiek didžiąją dalį laiko, kiek mokinys mokėsi mokykloje, jis bendrąsias žinias iš daugelio disciplinų teoriškai turėjo įgyti, o tada jau gilina žinias, kurias galbūt sieja su savo būsima profesine veikla ar su būsimomis studijomis“, – svarsto buvęs istorijos mokytojas.
Moksleivių sąjungos prezidentas: „Nieko panašaus, reikėtų tiesiog kitų priemonių“
„Nebūtinai pagerėtų jų [mokinių] kritinis suvokimas arba istorijos mokymasis, nes faktinės žinios automatiškai neveda prie kritinio mąstymo“, – akcentuoja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas.
Tiesa, kaip anksčiau politikas D. Jakavičius kalbėjo, mokiniai esą dažnai pasirenka mokytis geografiją vietoje istorijos, ir taip neva nueina lengvesniu keliu.
Tačiau moksleivių sąjungos prezidentas J. Tumpa pažymi, jog mokiniai egzaminus renkasi ne tam, kad nueitų lengvesniu keliu, o tam, kad užsitikrintų perspektyvesnę ateitį.
„Tai yra kiekvieno jauno individo pasirinkimas, ką jisai nori veikti gyvenime, bet bendras emocinis fonas suponuoja, kad, jeigu tu nori iš tikrųjų kažką daryti su socialiniais mokslais, tai nėra labai daug tam laisvės ir erdvės. Čia nėra tai, kad tu turėsi daugiau faktinių žinių apie tai, koks mūšis buvo, ir tada pasidarys tai perspektyvu“, – paaiškina moksleivis.
Mokiniai, jo teigimu, taip pat nevengia kritikuoti istorijos ugdymo programos, o tai esą dar viena priežastis, kodėl parlamentaro siūlymas, tikėtina, nesuveiktų.
„Čia yra galbūt apskritai apie istorijos mokymą ir mūsų kritiką programai, kad papildomos faktinės žinios tokia programa, kokia jinai yra, tik didesniu kiekiu, reikšmingai pakeistų kritinį mąstymą, tai mokiniai pakankamai vienareikšmiškai sako: nieko panašaus, reikėtų tiesiog kitų priemonių. <...>
Kokios nors istorijos programos, kuri orientuotųsi labiau į bendrą susigaudymą istoriniame kontekste, o ne kada buvo tas mūšis, kada buvo pasirašyta tokia ar tokia taika, o ką tai reiškia, ką tai duoda, kokios yra to pasekmės“, – pateikia pavyzdį J. Trumpa.
Abejoja ministrės argumentais
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė anksčiau nurodė, kad politiko siūlymas šiuo metu nėra svarstomas.
„Diskusijos, kaip kelti istorijos pamokų kokybę ir didinti mokinių įsitraukimą bei susidomėjimą šių pamokų turiniu, yra sveikintinos ir reikalingos. <...> Tačiau būtina akcentuoti, kad, įvedus papildomą egzaminą, didėtų ugdymo programų apimtis ir moksleivių mokymosi krūvis“, – Eltai raštu perduotame komentare pabrėžė R. Popovienė.
„Dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje ugdyti istorines žinias, istorinės atminties kontekstus, kritinį mąstymą, pilietiškumą ir patriotizmą yra itin svarbu. Tačiau tai užtikrina ne vien istorijos egzamino buvimas. <...> Šios temos dėstomos ir pilietiškumo pagrindų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“, – pridūrė ji.
Tiesa, Moksleivių sąjungos prezidentas teigia, kad ir pilietiškumo pagrindų pamokos neduoda norimo rezultato.
„Galėtume tvarkyti pilietiškumo ugdymo pamokas, kad jos būtų kokybiškos ir duotų rezultatą, gal tada į istorines ir faktines žinias mokiniai kitaip žiūrėtų, domėtųsi, reaguotų ir iš tikrųjų būtų kažkoks interesas eiti į savo artimiausią kaimo muziejų ir pasižiūrėti, kas vyksta arba kaip vyko anksčiau ir ką visa tai reiškia, nes, jeigu mokinys nemato, kodėl tai yra svarbu arba kam tai daryti, tos faktinės žinios pačios savaime žmogui jokios vertės neturi“, – sako J. Trumpa.
Šiemet egzaminą laikys 10 tūkstančių dvyliktokų
Nacionalinė švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiais metais vyksiančios pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu istorijos egzaminą laikyti pasirinko 10,4 tūkst. vienuoliktokų ir 10 tūkst. dvyliktokų.
Iš viso pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys per 29,3 tūkst. vienuoliktokų, o pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje dalyvaus daugiau kaip 27 tūkst. dvyliktokų.
Šiuo metu mokiniai istorijos privalomai mokosi nuo 5 iki 10 klasės, o nuo 11-os klasės gali šio mokomojo dalyko atsisakyti arba pasirinkti mokytis A ar B lygiu.
Primename, kad nuo 2023 metų gegužės 1-osios Lietuvoje veikia desovietizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus).
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
