Tiesa, tas „vienas langelis“ nėra visai vienas, nes neapima „Sodros“ skolininkų, asmenų, kurie neturi banko sąskaitų, arba savivaldybėms, paslaugų tiekėjams įsiskolinusių žmonių.
Politikas prabilo apie patiriamą spaudimą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigia, kad reforma yra puiki, ja nepatenkinti tik antstoliai, kurie esą nenori prarasti vadinamosios „antstolių grietinėlės“, tai yra lengviausiai atgaunamų skolininkų pinigų už administracinius nusižengimus, mat prie kiekvienos baudos prisideda vykdymo išlaidos.
Pasak politiko, panaši padėtis buvo ir 2012 metais, kai Andriaus Kubiliaus vyriausybė buvo pateikusi kiek siauresnio pobūdžio, bet panašias pataisas.
„Bandymų buvo ir anksčiau. Susidaro toks déjà vu vaizdas, nes A. Kubiliaus vyriausybė į kadencijos pabaigą 2012 metais buvo Seimui pateikusi praktiškai identišką siūlymą, kad administracines baudas būtų galima nusirašyti nuo sąskaitos. Deja, procesą užstabdė (kaip ir dabar matome) aktyvus antstolių spaudimas politikams“, – portalui tv3.lt pasakojo M. Lingė.
„Dabar yra lygiai taip pat. Pats asmeniškai to nepatyriau, bet iš kolegų pasigirsta, kad aktyviai po vieną kalbinami atskiri Seimo nariai, įtikinėjami, kad viso to nereikėtų daryti, gal ir Seimo koridoriuose už rankų gaudomi. Gal tai normalus procesas, kai interesų grupė susiduria su sau (aktualiu) reguliavimu ir bando įtikinti politikus?“ – pridūrė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Lietuvos antstolių rūmų pirmininkas Irmanas Gaidelis apgailestauja, kad M. Lingė antstolių oficialiai reiškiamą nuomonę ir pastabas priima kaip spaudimą. Anot jo, antstoliai labai pasigenda nešališkos diskusijos apie reformą nebandant klijuoti etikečių.
„Apgailestaujame, jei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Lietuvos antstolių rūmų įsitraukimą į galimos skolų išieškojimo reformos projektų svarstymą priima kaip spaudimą. Dalyvaujame procese todėl, kad efektyvios išieškojimo sistemos įgyvendinimas yra antstolių savivaldos tikslas, įtvirtintas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose. Tai darome nuo pat 2003 metų. Savo pastabas, siūlymus ir klausimus pateikiame oficialiai“, – nurodė I. Gaidelis.
„Jeigu kita nuomonė yra spaudimas, tai teisę pasinaudoti šia spaudimo forma garantuoja Konstitucija“, – pridūrė Lietuvos antstolių rūmų vadovas.
Kaip bus viskas keičiama?
Valstybinė mokesčių inspekcija komunikuoja, kad gyventojams šis sumanymas gali būti naudingas, nes nurašant baudos sumą nuo asmens sąskaitos, jei žmogus užmiršo sumokėti, vykdymo išlaidų iš esmės nebus, o pas antstolius yra realių pavyzdžių, kai bauda asmeniui siekė 60 eurų, o vykdymo išlaidos sudarė 163 eurus.
Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija gali nuo žmogaus ar įmonės sąskaitos nurašyti vėluojamus sumokėti mokesčius, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestį, žemės mokestį, pridėtinės vertės mokestį, bet jeigu asmeniui paskiriama administracinė bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir baudą sumokėti vėluojama, tai žmogus perduodamas antstoliams. O ten jau sumokama ne tik bauda, bet ir papildomos vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliams.
Panašiai būna, jeigu Valstybinė darbo inspekcija paskiria baudą asmeniui arba įmonei, bet ji per nurodytą laiką nesumokama. Tokiais atvejais inspekcija turi kreiptis į antstolius, kad šie baudą išieškotų kartu su vykdymo išlaidomis ir atlygiu už savo darbą.
Bet Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė teigia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija gali tą patį padaryti greičiau ir pigiau: tai yra, nuo sąskaitų, kuriose yra pinigų, nurašyti baudas, kartu įvertinus, kad fiziniam asmeniui pragyventi būtų paliekama minimalių vartojimo poreikių dydį atitinkanti suma.
Jeigu pakeitimai būtų priimti, tai Valstybinė mokesčių inspekcija nuo sąskaitų ir toliau nurašytų nesumokėtus mokesčius, tačiau prisidėtų ir administracinės baudos, ekonominės piniginės sankcijos, procesinės baudos, teismo priteistos sumokėti sumos valstybei, baudos už nusikalstamas veikas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
M. Lingė pasakoja, kad išieškant baudas Valstybinei mokesčių inspekcijai išlaidos asmeniui sudarytų tik apie 2 eurus, o kai baudas išieško antstoliai, tai paslaugų įkainiai pačią skolą viršija nuo 1,8 iki 10 kartų.
„Šiuo metu, jeigu asmeniui skiriama administracinė bauda ir ji nesumokama laiku, Valstybinė mokesčių inspekcija pati negali vykdyti priverstinio išieškojimo, bet turi atiduoti antstoliams. Nors kai žmonės nesumoka mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų ar žemės mokesčio, niekaip nereaguoja į perspėjimus, tai vieną rytą nubudęs savo sąskaitoje randa mažiau pinigų, padaromas nurašymas nuo sąskaitos. Tai nėra labai maloni žinia, bet geroji pusė ta, kad jeigu nuo sąskaitos nurašo Valstybinė mokesčių inspekcija, tai kaštai siekia apie 2 eurus. O kas susidūręs su antstoliais, tas žino, kad tos sumos gali skirtis iki 10 kartų. Jeigu esi skolingas iki 2 eurų, tai minimalus išieškojimas per antstolius gali siekti ir 20 eurų“, – teigia M. Lingė.
Pagrindinis nesutarimas vyksta dėl administracinių baudų, nes tai lengviausiai išieškomos skolos. Dažniausiai tokių baudų nesumoka vadinamieji užmaršuoliai, kurie teigia užmiršę sumokėti baudą, pavėlavę netyčia arba tiesiog konkrečiu metu neturėję lėšų sąskaitoje. Šias lengviausiai išieškomas baudas M. Lingė vadino „antstolių grietinėle“, kuri, kaip galima suprasti, atneša nemažai antstolių pajamų.
O antstoliams liktų sunkesni atvejai, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai nepavyksta nurašyti baudos per 6 mėnesius arba kai asmuo neturi sąskaitų bankuose, bet turi turto ir pinigų, taip pat kai antstolis jau vykdo skolos išieškojimą iš asmens turto ar pajamų, tad prie egzistuojančios bylos būtų pridedamas dar vienas elementas.
Antstoliai: išlos turtingesni skolininkai, o skurdesni mokės daugiau
Lietuvos antstolių rūmų pirmininkas I. Gaidelis teigia, kad ši reforma privilegijuoja turtingesnius skolininkus, kuriems visas baudų nurašymas taps nemokamas, nors jie piktybiškai, net keletą kartų priminus nemoka savo baudų. Skurdesniems skolininkams, kurie nepateks po Valstybinės mokesčių inspekcijos skėčiu, teks susimokėti kur kas daugiau, nes nebeliks, kas dengs antstolių veiklos išlaidas.
„Kaip tai veiks? Kelių eismo taisyklių pažeidėja ar pažeidėjas, jau ne pirmą kartą nubaustas 200 eurų bauda ir turintis pinigų sąskaitoje, galės nebesukti galvos, kaip ją susimokėti, nes tuo pasirūpins Valstybinė mokesčių inspekcija. O darbo netekęs ir už šildymą 200 eurų įsiskolinęs daugiabučio gyventojas už savo skolos išieškojimą mokės pats. Kita vertus, antstolių paslaugos brangs ir kitiems skolininkams bei kreditoriams, pavyzdžiui, mamoms, prisiteisusioms išlaikymą (alimentus) ir šiuo metu mokančioms iki 20 eurų už antstolių paslaugas per visą išieškojimo laikotarpį“, – pasakoja I. Gaidelis.
„Dabar antstolių veiklos finansavime, panašiai kaip ir „Sodroje“, veikia solidarumo principas: procesai socialiai jautrių asmenų atžvilgiu finansuojami mokių skolininkų lėšomis. Tai yra, tie skolininkai, kurių skolos lengviau išieškomos, padeda sumažinti finansinę naštą ilgiau trunkančių ir sudėtingesnių procesų, tokių kaip išlaikymo skolų ar skolų už komunalines paslaugas, išieškojimas. Po reformos šios galimybės nebeliks. Tačiau poreikis vykdyti išlaikymo išieškojimą, darbo užmokesčio išieškojimą, iškeldinimus ar kitus socialiai jautrius procesus liks. Šių ir kitų procesų dalyviams po reformos, deja, teks daugiau prisidėti prie išieškojimo finansavimo“, – priduria Lietuvos antstolių rūmų pirmininkas.
Antstoliai taip pat įtaria, kad reforma turės savo kainą mokesčių mokėtojams, nors įstatymo aiškinamuosiuose raštuose apie tai neužsimenama. Pasak I. Gaidelio duomenų, investicijos reformos įgyvendinimui sudarys apie 6 mln. eurų europinių lėšų, o dar gali prireikti skirti papildomas biudžeto išlaidas naujos struktūros palaikymui ir visa tai esą tik tam, kad išieškojimo procesas taptų nemokamas daliai valstybės skolininkų, tarp kurių 80-90 proc. sudaro administracinės teisės pažeidėjai.
„Klausimus, kiek skolų išieškojimo paslaugos po reformos pabrangs ne valstybės skolininkams ir kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams, Finansų ministerijai esame pateikę daug kartų, tačiau atsakymų taip ir nesulaukėme. Tuos pačius klausimus Trišalėje taryboje kėlė tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų atstovai, profsąjungos. Jeigu ši reforma būtų tik antstolių rūpestis, kažin, ar klausimai būtų aktualūs ir darbuotojų organizacijoms“, – nurodė I. Gaidelis.
Lietuvos antstolių rūmų pirmininkas pabrėžia, kad reforma yra sulaukusi kritikos ir iš Teisingumo ministerijos, abejonių išreiškė ir kai kurie Seimo nariai, kurie paprašė užsakyti ekspertines išvadas.
„Liūdina, kai teisėkūros diskusija yra grindžiama emocijomis ir baubais, o ne siekiu priimti geriausią reguliavimą“, – komentavo pašnekovas.
Universitetai pateikė dvi išvadas
Baudų išieškojimas vieno langelio principu buvo pradėtas svarstyti Biudžeto ir finansų komitete, bet 29 parlamentarai surinko parašus ir paprašė Seimo valdybos užsakyti nepriklausomas ekspertines išvadas, kad būtų galima objektyviai įvertinti, kaip siūlomi pakeitimai paveiks skolininkus, kreditorius ir kokį poveikį turės valstybei.
Iš viso buvo gautos dvi išvados – Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto. Vilniaus universiteto išvadą pasirašė Teisės fakulteto prodekanė studijoms, docentė Vigita Vėbraitė, nors dokumento metaduomenys rodo, kad autorius yra šio universiteto profesorius Vytautas Nekrošius. Šio profesoriaus komentarą žiniasklaidai, pavadinimu „Skolų išieškojimo sistemai gresia katastrofa“, taip pat neseniai platino komunikacijos agentūra „Idea prima“.
Vilniaus universiteto išvadoje rašoma, kad įstatymo projektas nelabai atitinka deklaruotus tikslus, taip pat perspėjama, kad sugrius vadinamasis kryžminio finansavimo modelis. Jis reiškia, kad antstolių veiklą iš esmės finansuoja vadinamosios lengvosios bylos, kurios iš dalies padengia sudėtingų bylų vykdymą, kur skolininkai yra nemokūs, kur procesai trunka ilgai ir nuobodžiai. Perspėjama, kad antstoliams palikus tik sudėtingas bylas, padidės tokių bylų kreditorių išlaidos: tarkime, daugiau mokės mamos, kurios nori atgauti buvusio sutuoktinio nesumokėtus alimentus, arba darbuotojai, kuriems neišmokamas priteistas darbo užmokestis.
„Įvykdžius siūlomą reformą, praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai (mamos, kurios yra kreditoriai vaiko išlaikymo bylose, sprendimų dėl darbo užmokesčio priteisimo vykdymas ir kita)“, – rašoma V. Vėbraitės išvadoje.
Išvadoje taip pat sakoma, kad jeigu nebūtų didinamos antstolių vykdymo išlaidos, tuomet galėtų mažėti jų skaičius, o tai reiškia, kad antstolių paslaugos būtų prieinamos tik didžiuosiuose miestuose. 2023 metais Lietuvoje veikė 109 antstoliai.
Teisininkė V. Vėbraitė perspėja, kad šiuo metu antstoliai turi daugybę apribojimų, nuo kokio tipo lėšų negalima nurašyti skolų, vadinasi, priėmus reformą tą patį teks atlikti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o tai lems, kad reikės daugiau darbuotojų ir išteklių. Pavyzdžiui, skolos ar baudos nenurašomos nuo vaiko pinigų, nuo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų ir daugybės kitų išmokų. Šiuo metu gyventojai turi pristatyti antstoliams dokumentus, kuriais pagrįstų lėšų kilmę, mat banko sąskaitoje ne visuomet matosi, kokie tai pinigai.
Vilniaus universitetas dar atkreipė dėmesį, kad Seimas nelabai seniai priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais iš esmės palengvino sąlygas skolininkams ir pailgino tikėtiną skolų išieškojimo trukmę, mat skolininkai galės pasiimti atostogas nuo skolų mokėjimo, jiems sumažintos išskaitos. Tai buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos idėja siekiant paskatinti skolininkus dirbti legaliai, nes šiuo metu skolos kartais verčia žmones dirbti šešėlyje, nemokėti jokių mokesčių.
Mykolo Romerio universiteto išvadą pasirašė dekanė Lyra Jakulevičienė, o ją parengė docentas Remigijus Jokubauskas. Išvadoje teigiama, kad įgyvendinant reformą nėra pateikiama pakankamai argumentų, kodėl reikia keisti kelis dešimtmečius galiojusį skolų išieškojimo modelį. Docentas pabrėžia, kad skolų išieškojimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių teisinių žinių ir profesinės etikos, o esą nėra nurodoma, ar po reformos tokias žinias turės asmenys, kuriems būtų skiriamos tokios pareigos. Mykolo Romerio universiteto parengtame dokumente taip pat užsimenama, kad priverstinius veiksmus vykdanti institucija turi būti nepriklausoma ir nešališka, tačiau jei išieškojimo veiksmus atliks Valstybinė mokesčių inspekcija, šis nepriklausomumo ir nešališkumo principas neva bus pažeistas.
Lingė priminė antstolių pajamas
„Universitetų išvados nėra itin pozityvios vykdomos reformos atžvilgiu, bet tai liudija, kad žiūrima per antstolių sistemos prizmę“, – į tai reaguoja Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Bet M. Lingė teigia, kad dalis naštos antstoliams su reforma nukris, nes ketinama nustatyti, kokios bylos yra neperspektyvios ir jų antstoliams neperduoti. Pavyzdžiui, antstoliams būtų perduodami skolininkai, nuo kurių sąskaitų nurašyti baudų nepavyksta, bet jie turi turto ar pajamų. Jeigu turto ar pajamų nėra, tada inspekcija galėtų ir neperduoti tokio skolininko, nes ką ten iš jo išieškosi.
Antstoliai po reformos išieškotų ir mokestines nepriemokas, jeigu jų nepavyksta nurašyti nuo sąskaitų, bet vėlgi Valstybinė mokesčių inspekcija galės neperduoti asmens antstoliams, jei matys, kad čia tik daugiau vargo nei naudos.
Į teiginius, kad antstoliai dėl reformos gali nukentėti finansiškai M. Lingė žvelgia su šypsena ir pateikia antstolių pajamų rodiklius. Pavyzdžiui, 2023 m. iš viso dirbo 109 antstoliai, kurie deklaravo 32,8 mln. pajamų. Kadangi asmenims, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą leidžiama nurašyti sąnaudas, tai apmokestinamosios pajamos sudarė 17,8 mln. eurų, nuo kurių buvo mokami mokesčiai ir įmokos.
M. Lingė sako, kad antstolių mažėja, o jų pajamos auga. Anot politiko, daug kas priklauso nuo to, kiek sąnaudų konkretus antstolis nurašo už biuro veiklą ir kitus dalykus, bet buvo tokių antstolių, kurie per mėnesį uždirba apie 23 tūkst. eurų.
