Duodamas teismui parodymus pernai gruodį, D. Mockus sakė, kad su aukščiausiais šalies pareigūnais aktyviai bendravo 2003–2008 metais, kai vadovavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.
Vakarienė su Gapšiu
Trečiadienį D. Mockus teismui pasakojo apie 2015 m. lapkritį viename Vilniaus restoranų vykusį susitikimą su Raimondu Kurlianskiu ir Vytautu Gapšiu. Praėjusių metų pabaigoje teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ši vakarienė.
„Kalėdinis, šventinis susitikimas, vakarienė, į kurį mane pakvietė Raimondas, ir kuriame, jei neklystu, turėjo dalyvauti dar vienas asmuo. Dalyvavo trys asmenys. Turėjo būti partijos pirmininkas, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Tai buvo šventinis susitikimas kartą per metus, tiksliau, tai turbūt vienintelis toks susitikimas“, – teisme sakė D. Mockus.
Jis sakė nežinantis, kas apmokėjo vakarienę. Kaip girdėti garso įraše, tuometinis „darbietis“ V. Gapšys verslininkams pasakojo apie artėjančius 2016 m. Seimo rinkimus ir Darbo partijos lūkesčius juose.
2015-aisiais lapkritį vykusio koncerno atstovų susitikimo su V. Gapšiu metu R. Kurlianskis užsiminė apie koncerno įmonių ketinimus dalyvauti konkursuose, taip pat ragino V. Gapšį „padirbėti“ vieną kadenciją su tuometiniu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka.
Savo ruožtu V. Gapšys išsako prašymą, jog partija būtų palaikoma koncerno valdomoje žiniasklaidoje, prašo „pažiūrėti nuolaidų“ eteryje. Išsakęs pageidavimus, R. Kurlianskis tuomet klausė, ko V. Gapšys tikisi iš koncerno.
Tiesa, pats D. Mockus teismui tvirtino, kad koncernas niekada nesikišo į politiką. Kartą per metus vykusiuose susitikimuose su partijų atstovais, anot D. Mockaus, buvo bandoma sužinoti, kaip gyvuoja partijos, ką jos veikia, ką planuoja.
„Kadangi mes nedalyvaujame politikoje, bet dalyvaujame žiniasklaidos rinkoje, kuri vienaip ar kitaip yra įtakojama politikos, tos sąsajos yra per šitą vietą. Bet mes patys politikoje...“, – sakė koncerno savininkas ir vadovas.
Kaip teigė D. Mockus, prieš vakarienę 2015 m. jis neturėjo intereso ko nors siūlyti ar prašyti nei V. Gapšio, nei V. Mazuronio, nebuvo aptaręs konkrečių temų pokalbiui iki vakarienės.
„Neturėjome noro ir neuždavėme, būtų buvę noro, būtų užduotas klausimas“, – teigė D. Mockus.
Prokuroro paklaustas, koks buvo kalėdinio susitikimo tikslas, D. Mockus sakė: „Pasidžiaugti, kad baigėsi metai“. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad susitikimas vyko lapkritį – mėnuo iki Kalėdų. Į tai D. Mockus atsakė, kad verslininkai su politikais susitiko tada, kada galėjo.
Paklaustas, kodėl verslininkai tąkart susitiko būtent su V. Gapšiu, kuris tuo metu buvo Darbo partijos rinkimų štabo vadovas, D. Mockus dar kartą pakartojo, kad susitikimas buvo kalėdinis, „mes netvarkėme jokių reikalų“.
Užrašuose – pastabos apie Utenos plentą
Kalėdinės vakarienės metu skambėjo ir tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos pavardė. D. Mockus teismui patvirtino jį pažįstantis asmeniškai, be to, „MG Baltic“ valdoma statybų bendrovė „Mitnija“ turėjo su „Lietuvos geležinkeliais“ sutarčių.
Vakarienės metu aptartas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektas, tačiau D. Mockus sakė, jog tuo metu „neturėjo supratimo“, apie projektus kalbėjo R. Kurlianskis. Jis tvirtino, kad koncerno įmonės neturėjo interesų projektuose.
Koncerno vadovas sakė nesijungęs ir į pokalbio dalį apie kelią Vilnius-Utena, todėl esą irgi nesuprato, apie ką kalbama.
Tačiau teisėja atkreipė dėmesį į D. Mockaus užrašus, kuriuose pažymėta užuominų apie Utenos plentą. D. Mockus neneigė, kad galėjo tai pasižymėti, nes koncerno įmonė vykdė panašų kelio rekonstrukcijos projektą, „kuris buvo mažiukas“, bet sakė neatsimenantis, kokiomis aplinkybėmis toks įrašas atsirado.
„Toks projektas eina. Kiek jis mums aktualus – tai jau kitas klausimas. Jis niekada netapo kūnu“, – tvirtino D. Mockus.
Gaudavo prezidentės pageidavimus
Jis teigė, kad verslo ir šalies vadovybės santykiai atšalo, kai pareigas 2009 metais pradėjo eiti prezidentė Dalia Grybauskaitė. D. Mockus tvirtino per tarpininkus gaudavęs prezidentės pageidavimus nekritikuoti jos ir su tuo sieja politinės korupcijos bylą.
„MG Baltic“ vadovas taip pat liudijo, kad su koncerno įmonių atstovais per rinkimus važiuodavo į politinių partijų štabus, tačiau ši praktika taip pat liovėsi.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu.
V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
