justas laucius

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį nutarė atmesti advokato Alberto Kučinsko ieškinį dėl prokuroro Justo Lauciaus veiksmų. Teismas prokuroro elgesyje neteisėtų veiksmų neįžvelgė.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius sako, kad apkaltinamąjį nuosprendį politinės korupcijos byloje paskelbęs Apeliacinis teismas konstatavo nuteistuosius esant korupciniais nusikaltėliais. Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Prokuroras Justas Laucius ketvirtadienį tęs baigiamąją kalbą Apeliaciniame teisme, kur nagrinėjama „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byla. Baigiamąją kalbą prokuroras pradėjo per ankstesnį posėdį balandžio 20 dieną, joje jis grindžia savo apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos apeliaciniui teismui dar nepasiūlė bausmių dydžių.

Riaušių dėl COVID-19 ribojimų prie Seimo baudžiamoji byla keliauja į teismą. Teisiamųjų suolan sės kone šimtas kaltinamųjų: be kaltinimų dalyvavimu riaušėse, kai kurie teisiamieji dar kaltinami sprogmenų ir ginklų laikymu. Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė beveik prieš pusantrų metų prie Seimo vykusių riaušių bylą.

Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių. Teisininku prisistatantis Mantas Danielius įtariamas infiltravęsis į baltarusių organizacijas Lietuvoje ir teikęs Lukašenkos žvalgybai informaciją. Teisininku ir konsultantu prisistatančio Manto Danieliaus interneto svetainėje su kirviu rankose antraštinėje nuotraukoje nusifotografavęs asmuo save vadina ir profesionaliu persekiotoju.

Koncerno „MG Baltic“, pakeitusio pavadinimą į „MG grupę“, politinės korupcijos byloje – naujas puslapis. Vilniaus apygardos teismui balandį išteisinus visus kaltinamuosius, bylos imasi Apeliacinis teismas, nes skundus pateikė ir sprendimu nepatenkintas prokuroras, ir dalis išteisintųjų. O pirmasis posėdis prasidėjo tradiciškai – bandymu nušalinti prokurorą ir teisėjų kolegijos pirmininką.

Teisėsaugos pareigūnai dviem asmenims pateikė įtarimus dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio terorizavimo. Pernai dėl gaunamų grasinimų ministras kreipėsi į policiją. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius dar spalio 18 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo ministro terorizavimo. „Ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, žmogaus terorizavimo yra atliekamas.

Po ilgesnės pertraukos trečiadienį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje prie liudytojų pakylos grįžo koncerno „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus. Duodamas teismui parodymus pernai gruodį, D. Mockus sakė, kad su aukščiausiais šalies pareigūnais aktyviai bendravo 2003–2008 metais, kai vadovavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Koncerno „MG Baltic“ savininkas ir prezidentas Darius Mockus Vilniaus apygardos teisme pirmadienį stojo prie liudytojų pakylos koncerno politinės korupcijos byloje. Verslininkas teismui pasakojo apie kalėdinius susitikimus su politikais, bet tvirtino, kad koncernas su partijomis ryšių nepalaikė. Ikiteisminio tyrimo metu D. Mockui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Trečiadieninis „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo posėdis Vilniaus apygardos teisme šį kartą kaip niekada gausus įvykių. Pagaliau, tiesa trumpam, prie liudytojų pakylos stojo koncerno savininkas ir prezidentas Darius Mockus, o koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis kartu su Eligijumi Masiuliu prabilo apie pastarojo koncernui adresuotus prašymus iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsia „MG Baltic“ teisininko, buvusio valdybos nario Romano Raulynaičio apklausą politinės korupcijos byloje. Teismas perklausė slaptus garso įrašus ir peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio susitikimai su Romanu Raulynaičiu.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pirmadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis. Ikiteisminio tyrimo metu R. Raulynaitis turėjo specialiojo liudytojo statusą. R. Raulynaitis dirba „MG Baltic“ koncerno teisininku nuo 2000-ųjų, koncerną jis įvardina didžiausiu savo klientu.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teisme penktadienį nepavyko apklausti buvusio „Kauno tiltų“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičius, nes jis neatvyko į posėdį.  „Liudytojui du kartus buvo siųstas šaukimas, skambinta telefonu, (...) tačiau šaukimo įteikti nepavyko“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Prokuroras Justas Laucius taip pat tvirtino, kad jam nežinomos liudytojo neatvykimo priežastys.

Vilniaus apygardos teismui tęsiant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, penktadienį prie liudytojų pakylos stojo buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.  Žemės ūkio ministrės pareigas V. Baltraitienė ėjo 2014–2016 metais. Darbo partijai politikė priklausė nuo 2003 iki 2017 metų, o Darbo partijos frakcijai Seime – nuo 2012 iki 2016 metų.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Trečiadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Įdomu tai, kad savo liudijimo metu, veikiausiai pats to nežinodamas, V. Mazuronis paneigė ankstesnį Vytauto Gapšio liudijimą. Darbo partijos pirmininko pareigas V. Mazuronis ėjo 2015–2016 metais.

Penktadienį koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme prie liudininkų pakylos stojo buvusi „darbietė“ Seimo pirmininkė, dabar jau iš politikos pasitraukusi Loreta Graužinienė. Buvusi parlamentarė teismui sakė gerai pažįstanti visus byloje kaltinamus Seimo narius, o buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį žino tik iš žiniasklaidos, gyvai bendrauti neteko.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo buvęs konservatorius, Seimo narys Mantas Adomėnas. Už santykius su koncernu M. Adomėnas pernai pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, o iš partijos frakcijos Seime pasitraukė netrukus po to.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo Seimo narė, buvusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė buvo 2013–2016 m. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc.

Vilniaus apygardos teisme „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, valstybės kaltimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius teismui pranešė apie praėjusių metų pabaigoje Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio sudarytą sandorį dėl 10 tūkst. eurų paskolos. 2018 m. gruodžio 12 d. E. Masiulis į sąskaitą „Luminor“ gavo 10 tūkst. eurų iš R. Kurlianskio. Mokėjimo detalės: „Paskola“. „Ši operacija traktuojama kaip įtartina. Už šiuos pinigus E. Masiulis apmokėjo advokato paslaugas (4 tūkst.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį liudyti stojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas. E. Gentvilas sakė R. Kurlianskį pažįstantis nuo 2001 m., kai meravo Klaipėdos miestui. Seimo narys sakė negalintis apibrėžti R. Kurlianskio pareigų, tačiau žinojo, kad jis dirbo su vienu didžiausių koncernų „MG Baltic“. „Vėliau su R. Kurlianskiu esu ranką paspaudęs 2012 m. spalio mėnesį „Neringos“ restorane.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį liudyti stojo buvęs Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Velička. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc. riboti palūkanas, nustatyti maksimalų 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, delspinigius nustatyti iki 0,5 proc.

Prie liudytojų tribūnos „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme turėjo stoti europarlamentaras, buvęs Liberalų sąjūdžio narys Antanas Guoga, tačiau posėdis netikėtai atidėtas iki kovo 8 dienos. Eksliberalas 2016 m. gegužę penkioms dienoms tapo laikinuoju Liberalų sąjūdžio pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų sulaukęs Eligijus Masiulis.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pakvietė liudyti buvusį Vilniaus merą, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką Artūrą Zuoką Jis teismui pasakojo apie jam žinomą buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio įtaką politikai.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje liudyti prieš teismą penktadienį stojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis teismui papasakojo apie tris savo susitikimus su Raimondu Kurlianskiu.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsia liudininkų apklausą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Šįkart prie tribūnos stojo žiniasklaidos pirkimo ir planavimo įmonės PHD generalinis direktorius Dalius Dulevičius. Dauguma kaltinamųjų advokatų teisėjų kolegijai pareiškė prašymą, kad posėdis vyktų už uždarų durų, nes jo metu gali būti aptariamos komercinės paslaptys, tačiau pasitarusi teisėjų kolegija nusprendė dalį posėdžio vykdyti atvirai.

Vilniaus apygardos teismas po kelių savaičių pertraukos vėl atsivertė „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Liudyti prieš teismą stojo buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas. Kiek anksčiau teismas jau apklausė D. Bradausko tėvą, buvusį Seimo narį Bronių Bradauską. Į teismą D. Bradauskas iškviestas dėl jo susitikimų su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iškvietė pirmuosius liudytojus – buvusį Seimo narį socialdemokratą Bronių Bradauską ir televizijos pardavimų vadovą Tomą Bartininką. Vis dėlto, kadangi T. Bartininkas savo liudijime gali atskleisti komercines televizijos paslaptis, daugumos kaltinamųjų gynėjai prašė, kad jo liudijimas būtų klausimas uždarame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija prašymą atmetė.

„MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas tęsia byloje esančių vaizdo įrašų peržiūrą. Šįkart dėmesio centre – Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis ir Vytautas Gapšys. Viename teismo peržiūrėtų vaizdo įrašų – garsioji krata E. Masiulio automobilyje, kurios metu pareigūnai ir aptiko R. Kurlianskio jam perduotą alkoholio dėžutę su 90 tūkst. eurų grynais.

Vienas kaltinamųjų „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje atsisakius savo advokato ir gavus valstybės skirtą advokatą, kiti gynėjai piktinasi, kad šis neprašo pertraukos susipažinti su bylos medžiaga ir „imituoja gynybą“. Ketvirtadienio posėdyje Šarūnas Gustainis pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Jam paskirtas valstybės advokatas Aleksandras Doroševas. Advokatai pasipiktino Per dieną Š. Gustainiui paskirtas valstybės advokatas nustebino koncerną „MG Baltic“ ginantį Liną Belevičių.

Nepaisant to, kad parašu patvirtino suprantantys, už ką yra kaltinami, „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos dalyviai penktadienį teisme piktinosi, kad kaltinimai jiems neaiškūs ir primena „pasakų jūrą“ ar „tikrais faktais paremtą romaną“. Vis dėlto teismas trijų kaltinamųjų prašymo grąžinti bylą prokuratūrai nepaisė.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

Paneigti, kad kaltinamąjį politinės korupcijos byloje Raimondą Kurlianskį ir prokurorą Justą Laucių sieja ne pati maloniausia praeitis – neįmanoma. Kartu jie teismų slenksčius mina ne pirmą kartą ir būtent šio prokuroro prašymu verslininkas atsidūrė už grotų. R. Kurlianskis siekia J. Laucių nušalinti nuo „MG Baltic“ bylos, tačiau ankstesni judviejų nesutarimai rodo, kad tam – mažai šansų.

„Valstiečiai“ aiškinsis, ar paskelbtas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių. Tačiau aiškėja, kad šiam valdančiųjų planui iškilo nenumatyta kliūtis. „Pasiryžimas yra suprasti autentiškumą šių laiškų, ir tai bus padaryta Seime.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius padavė apeliacinį skundą ir vieną didžiausių ir tragiškiausių gaisrų Vilniuje sukėlusiam Arturui Dailidei prašo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Skundas paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 29 dieną paskelbtu nuosprendžiu A. Dailidei skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Seimas ketvirtadienį panaikino Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę, kad jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo. Žurnalistams G. Steponavičius teigė, jog tiriantysis prokuroras komisijai šiandien patvirtino, kad tarp parlamentaro ir Raimondo Kurliansko susitarimų dėl įstatymų projektų faktų nenustatyta.

Pirmadienį Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru pradėjo dirbti buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius. Vilniaus apygardos prokuratūra nuolatinio vadovo neturėjo nuo pernai rugsėjo, kai iš pareigų pasitraukė daugiau nei du dešimtmečius jai vadovavęs Ramutis Jancevičius. Tarnybą prokuratūroje J.Laucius pradėjo prieš 24 metus – 1993 metais, dar besimokydamas Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė įsakymą, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru paskyrė Justą Laucių. Kaip pranešė prokuratūra, vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija savo išvadose įvertino vyriausiojo justicijos patarėjo rangą turinčio J.Lauciaus profesionalumą, patirtį vadovaujant sudėtingiems ikiteisminiams tyrimams, bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio šalių teisėsaugos institucijomis.

Korupcija įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis bendraudavo su politikais, šie patys prašydavo paramos, teigia verslininko advokatas Romualdas Mikliušas. „Politikai nuolat kreipdavosi, kažko prašydavo: paremti jų elektoratą, jų kažkokias iš jų rinkimų apygardų įmones ir panašiai. Nuolatinis procesas, kuris vykdavo“, – trečiadienį teisme žurnalistams sakė gynėjas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pradėjo vidinį tyrimą dėl „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio galbūt turimos informacijos, kuri sudaro valstybės paslaptį.

Pastarųjų dienų politinės vasaros įvykiai susiję su keliais raktiniais žodžiais: Europa, mėsa, gėjai, energetika, prokuratūra. Pirmininkaujame Europos Sąjungos (ES) Tarybai, turime motociklų, galinčių lydėti vilkstines ta proga sulopytais sostinės prospektais.

Naujoje šokiruojančioje knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis“ po 15 metų tylos pirmą ir paskutinį kartą vienišu sprogdintoju vadinamas, 7 kartus iki gyvos galvos nuteistas samdomas žudikas Valerijus Januškevičius smulkiai dėsto, kaip tapo samdomu žudiku, apiplėšinėjo, šaudė ar prisidėjo grobiant žmones, reikalavo išpirkų iš ne visai sąžiningai pralobusių Lietuvos sostinės verslininkų.

Policijos departamente ketvirtadienio popietę pristatyta nauja Balsas.lt žurnalisto ir rašytojo Dailiaus Dargio knyga „Vilniaus bomberio išpažintis“, kurioje sugulė atviri žinomiausio Lietuvoje sprogdintojo ir samdomo žudiko Valerijaus Januškevičiaus prisiminimai. „V. Januškevičius – tai žmogus, kuris, būdamas 16 metų, 1972-siais nušovė ir apiplėšė KGB majorą vien dėl to, kad netekęs stipendijos bijojo tėvų.

Dešimtmetį veikusios Viliaus Karaliaus gaujos narių byla pagaliau pasiekė teismą. Ketinama konfiskuoti ir pasakiškus šių nusikaltėlių turtus. Legendinio stambaus masto cigarečių kontrabandos atstovo V. Karaliaus šlovės ir įtakos dienos – jau praeitis. Tačiau ne tik jis, bet ir jo artimieji atsisako susitaikyti su mintimi, kad šeimos galvai ilgus gyvenimo metus gali tekti praleisti už grotų bei visiems laikams atsisveikinti su nelegaliai sukauptais turtais.

Ikiteisminio tyrimo prokuroras Justas Laucius teigė suabejojęs terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės psichine sveikata. Jis teismui pranešė, jog apklausiant įtariamąją ji esą vis kartodavo, kad katalikams reikia kapoti galvas.

Atėmus Drąsiaus Kedžio dukrelę iš globėjos Neringos Venckienės ir jos senelių Kedžių namų, o įpykusiai miniai patraukus protestuoti į aikštes ir gatves, dėl savo paties ir artimųjų saugumo sunerimo ir prieš kurį laiką padėjęs saugoti mergaitę Vitalijus Keršis. – Dabar dar neramiau. Dėl savęs aš nebijau, bet bijau dėl savo artimųjų gyvybės, – sako V. Keršis. – Nebijočiau, jei nepažinočiau tos šeimos ir minios, stovinčios už jos, jei nežinočiau, kiek mįslingų mirčių yra susiję su Klonio gatve.

Eglės Kusaitės baudžiamąją bylą dėl įžeidimo ir grasinimų nužudyti prokurorą išnagrinėjęs teismas nutarė, kad terorizmu kaltinama mergina trumpąja žinute pavadino Justą Laucių išgama ir parašė: „Anksčiau ar vėliau tu dvėsi, aš atsakau.

Mus ilgokai valdžiusioje Maskvoje sėdintis teismas ką tik viauktelėjo: čečėnai Aišat ir Apti Magmadovai – teroristai, kurie kartu su lietuve Egle Kusaite norėjo kažin ką kažin kur Rusijoje sprogdinti. Rusiškas politinio korektiškumo variantas nuo lietuviško ir europietiško skiriasi. Europoje viskuo iš esmės avansu kaltas yra heteroseksualus baltaodis vyriškis, kuriam nepaleidžia vidurių pamačius kryžių. Lietuvoje dar galima pridėti, kad Vytautas Landsbergis sugriovė kolūkius.

Lietuvos prokurorai žengė dar vieną be galo iškilų žingsnį „amžiaus teroristės“ epopėjoje. Eglei Kusaitei buvo pareikšti įtarimai jau ketvirtoje byloje. Šįkart sugalvota, kad kažką, kažkur ir kažkaip neva planavusi sprogdinti mergina nusikalto, kai skundėsi buvusi mušama kardomojo kalinimo metu.

Antradienį teismas nagrinėjama baudžiamąją bylą, kurioje klaipėdietė Eglė Kusaitė kaltinama siuntusi Generalinės prokuratūros pareigūnui Justui Lauciui grasinančio pobūdžio SMS žinutę. Po incidento, kuris įvyko šių metų vasario 18d., J.Laucius kreipėsi į policiją su kaltinimais.