Visuomenė nežino ir jai neįdomu
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Vytauto Bako, visa informacija, susijusi su mobilizacija yra įslaptinta ir tai – paradoksalu, nes ji skirta žmonėms. Anot politiko, šis slaptumas gali būti susijęs su aplaidumu, nes, kai nėra visuomenės kontrolės, nėra būtinybės ir stengtis. Tiesa, V. Bako kritika nukreipta buvusiems Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vadovams, kurie šiuo metu nebedirba. Anot politiko, neaišku, kaip ir kodėl buvo dirbama daug metų, nes rezultatų nematyti, o skylių yra tiek, kad situacija balansuoja ties nusikalstamo aplaidumo riba.
Mobilizacijos atveju sukrustų visi, bet didžiausia našta tektų savivaldai, kuri turėtų pasirūpinti ne tik gyventojų saugumu, bet ir maitinimu, informavimu. Tam, kad savivaldybės galėtų tai padaryti, pasak ekspertų, būtina treniruotis, organizuoti mokymus, o to – labai stinga. Tiesa, Lietuvos visuomenė savo saugumu taip pat nesirūpina: Šaulių sąjungai, kuri dar kitaip vadinama sukarinta pilietinės savigynos asociacija, priklauso 11 tūkst. gyventojų, o štai Estijoje analogiška asociacija jungia bent 16 tūkst. žmonių. Estijoje gyvena perpus mažiau gyventojų nei Lietuvoje – 1,3 milijono.
Saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė tikina, kad estai ir jų kaimynai suomiai yra gerai pasiruošę galimiems netikėtumams ir net aptarę jautrius visuomenei klausimus: vyriausybės ir prezidento emigraciją konflikto atveju ir vyriausybės veiklą užsienyje.
„Nereikia išslaptinti visko, pasakyti, kur bus vyriausybinė slėptuvė ar savivaldybės bunkeris, bet orientacinė informacija turėtų būti. Kokių rajonų žmonės kokiais keliais važiuotų į kurią pusę. Kariai šiuo metu yra „vežanti“ jėga, bet išlieka globojantis požiūris į civilius. Už pilietinę mobilizaciją atsakingi žmonės aktyviai dirba, bet per mažai komunikuoja. Reikėtų stipresnio balso, neužtenka eiti į mokyklas ir savivaldybes, reikia kalbėti garsiau“, – sako saugumo ekspertė E. Murauskaitė.
Jai antrina ir V. Bakas, aiškindamas, kad norint geriau pasiruošti, privalu įtraukti visuomenę, politikus, nes žmonės nežino planų, kurie skirti jiems ir kalba apie juos.
Mato gerus pokyčius
Padėtis, susijusi su mobilizacija, nėra tokia bloga, kaip mėginama vaizduoti, įsitikinęs Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas Vitalijus Vilkelis. Jis departamentui vadovauja vos metus ir už savo pirmtakų darbus sako negalįs atsakyti, bet šiuo metu, anot jo, situacija keičiasi į gerąją pusę.
„Mobilizacijos grandinė yra ilga, ją sudaro vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, mūsų departamentas, kariuomenė ir 60 savivaldybių, kuriose yra už mobilizaciją atsakingų darbuotojų“, – sakė V. Vilkelis. Anot jo, yra daugybė žmonių, kurie privalėtų įsitraukti į mobilizaciją, jie visi turėtų atlikti savo darbą.
„Mes neturime patirties, tik 1939 metais turėjome dalinę mobilizaciją, kai buvo baiminamasi lenkų grėsmės, pabėgėlių antplūdžio. Taip pat turėjome 1990 metų savimobilizacijos patirtį, taigi, valstybės kontrolės išvada, kad žmonės nepasiruošę mobilizacijai man yra keista, nes kaip galima taip pasakyti, jei nėra jokios patirties", – sakė V. Vilkelis.
Jis tikina, kad mobilizacija, tai – susitelkimas. Tai liečia visuomenę, o kariuomenė tame užima tik mažą savo dalį.
„Jei mes kalbame apie valstybės susitelkimą, tai yra situacija, kai kasdienius darbus būtina padėti į šoną ir daryti tai, kas svarbu. Jei anksčiau buvo 19 gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų, tai dabar liko 6, bet pačios svarbiausios. Taigi, padarytas didelis darbas, susiaurintos ir išgrynintos funkcijos, tai - labai svarbu", - sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vadovas.
Jo manymu, 1990 metai yra puikus saviorganizacijos pavyzdys, tad galima daryti išvadą, kad savimobilizacijos egzaminą mes išlaikėme: „Taip, sistema gali neveikti, sunku prognozuoti, dabar atrodo, kad savivaldų vadovai turi svarbesnių darbų, bet atėjus tam tikram momentui darys tai, ką reikia. Žinoma, pasiruošti norisi ir reikia, reikės kokybiškai ir preciziškai veikti, budrumo lygis turės būti aukštas, atgrasymas turi būti."
Jis pripažino, kad yra modeliuojamos galimos situacijos, ruošiamasi tam tikriems scenarijams: „Reikia pripažinti, kad nutikus krizei neišvengtume pabėgėlių bangos. Yra nustatyta, kad pabėgėlių būna apie 20 proc. ir tai neišvengiama, bet, žinoma, bus ir žmonių, kurie stos ginti, norės prisidėti prie šalies gynybos."
V. Vilkelis aiškino, kad šiuo metu dirba su savivaldybėmis, veda mokymus, pratybas.
„Taip, informacijos stinga, bet mūsų rankos nebepasiekia. Turime mažai žmonių, daug darbo, biurokratijos, todėl laiko bendrauti su paprastais žmonėmis – nelieka. Nors visi puikiai supranta, kad elgsimės pagal situaciją, o ne tai, ką esame susirašę. Tiesa, nežinome kokia gali būti ta situacija", – sakė specialistas.
Spalį vyko pratybos Alytaus rajone – vyko mobilizacijos imitacija, kartu dirbo ne tik apskrities savivaldos atstovai, bet ir šauliai, policija, „Birutės“ bataliono kariai, „Carito“, „Maisto banko“ atstovai. Buvo dirbama pagal keletą scenarijų, sprendžiama, ką daryti su pataisos namais, kur dėti nuteistuosius.
„Taigi, dabar mokomės tai, ko neišmokome anksčiau. Keičiasi požiūris, bet reikia pripažinti, kad turime gerą savimobilizacijos pavyzdį ir, jei kas nors nesuveiks, galėsime remtis patirtimi, kurią jau turime", – svarstė V. Vilkelis.
SMS gaus visi
Yra planai, kurie yra neviešinami, nes tarnybos dirba savo darbą, bet viskas yra paruošta, įsitikinusi Pilietinio pasipriešinimo skyriaus prie Krašto apsaugos ministerijos vadovė Audronė Kaladžinskienė. Anot jos, mokyklos, bibliotekos ir universitetai tikrai turi pakankamai informacijos, ką daryti mobilizacijos, konflikto atveju.
„Yra žmonių, kurie visai nesidomi, bet yra žmonių, kurie žino. Leidžiame brošiūras, kurias platinome bibliotekose, susitikinėjame su moksleiviais, studentais, mokytojams yra paruošta programa ir kvalifikacijos kėlimo kursai. Civilinės saugos informaciją galima rasti puslapyje 72.lt, o išgirdus signalus privalu įsijungti LRT televiziją ar radiją, sekti pranešimus mobiliuosiuose telefonuose“, – sakė specialistė.
Anot jos, siekiama didinti visuomenės atsparumą, padaryti taip, kad pas žmones atsirastų kritinis mąstymas.
„Tie, kas domisi – žino, o tie, kurie nesidomi sužinos paskutinę minutę, nes informacija bus skleidžiama visais įmanomais kanalais. Bus pranešta: gerbiamieji, pasiimkite visus būtiniausius daiktus ir eikite štai ten. Jei žmonės nesidomi, tą dieną ir tą valandą, kai kažkas vyks, bus priversti pasidomėti. Mes esame paruošę net SMS žinutes, kurios bus transliuojamos. Viskas paruošta, tik reikia išsiųsti ir gyventojai tikrai gaus. Tiems, kurie privalės evakuotis, taip pat bus pranešta. Išties, kai kas nors nutinka, žmonės labai greit sužino, informacija sklinda žaibiškai“, – įsitikinusi A. Kaladžinskienė.
Anot jos, Sąjūdžio laikais nebūdavo tokių ryšio priemonių, bet žmonės keitėsi informacija, ji sklido iš lūpų į lūpas.
„Žinoma, yra planai, kurių negalima viešinti, tai saugumo dalykai. Valstybės kontrolės ataskaita buvo, bet dalykai, kurie ten surašyti yra taisomi, tai procesas, kuris užtrunka“, – sakė specialistė.
Anot jos, kai kuriais su mobilizacija ir pilietine sauga susijusiais dalykais mes pradėjome rūpintis visai neseniai, nes iki 2008 ar net 2014 metų dar buvo tikima, kad pavojaus nėra.
Žmonės patys turi rūpintis savo saugumu
Šaulių sąjungos vado pavaduotojas atsargos majoras Židrūnas Šadauskis sako, kad kariuomenė neturi tiek resursų, kad galėtų pasirūpinti visais, todėl reikėtų, kad civiliai patys būtų labiau suinteresuoti savo apsauga, jos organizacija. Svarbu žinoti, kaip apsisaugoti, kur gauti maisto, vandens. Tos funkcijos turi būti užtikrintos, už tai atsako savivalda, bet žmonės taip pat turi rūpintis.
„Nelaimės atveju šauliai padėtų saugoti objektus, evakuoti žmonės, deja mūsų pajėgumai taip pat riboti“, – sakė Ž. Šadauskis. Anot jo, šauliai po 2014 metų sustiprėjo, atėjo daug naujų žmonių, tiesa dabar jų vėl mažiau.
Šauliai negali skustis mokymų ir pratybų stygiumi.
„Mūsų visos pratybos, galima sakyti, yra civiliams žmonėms, nes Šaulių sąjunga – visuomeninė organizacija. Mes matome, kokių reikėtų pratybų, tokias ir organizuojame. Kviečiame specialistus, kurie gali pagelbėti“, – sakė Ž. Šadauskis.
Anot jo, pratybos vyksta ir kartu su savivaldos atstovai, šauliai kviečiami tada, kai vyksta civilinės saugos ar mobilizacijos pratybos. Anot jo, pratybos vyksta gana dažnai, yra sistemingos.
Šaulių sąjunga mato savo nišą mobilizaciniame procese ir galimybes būti naudingiems, įsitikinęs sąjungos vado pavaduotojas.
Naujienų portalas tv3.lt paskambino į vieną atsitiktinai pasirinktą savivaldybę ir pasiteiravo, kaip ruošiamasi mobilizacijai.
Kėdainių rajono savivaldos specialistė, atsakinga už mobilizaciją ir civilinę saugą sako, kad mobilizacijos pratybų iki šiol nėra buvę, bet skubama tai ištaisyti ir jau kitą mėnesį Kėdainiuose tokios pratybos bus.
„Mes važiavome stebėti pratybas į kitus rajonus, buvome Ukmergėje, Alytuje – ten buvo tikrai didelės ir plačios, dalyvavo „Maisto bankas“, kitos organizacijos. Gruodį ir mes darysime, nebėra ko laukti“, – sakė Kėdainių savivaldos atstovė.
Ji pripažino, kad „reikalai stipriai pajudėjo“, jie (Kėdainių savivaldybė) gavo mobilizacinį nurodymą, kad reikia organizuoti pratybas.
