Trisdešimt dvejų vyro mama su ašaromis akyse žvelgia į vos prieš keletą savaičių palaidoto sūnaus portretą. Niekas negali patikėti, kad gyvenimo džiaugsmo pilnas, planuojantis ateitį ir jau besirenkantis vestuvių datą su savo sužadėtine, staiga ims ir iškeliaus iš šio pasaulio. Jauno vyro gyvybė užgeso ligoninės reanimacijoje.
„Mes su juo gyvenom, ir po metų planavom vestuves. Dėl labai stipraus skausmo pilvo, jis dar bandė gerti tabletes nuo skausmo. Keletą išgėrė, bet kadangi nepadėjo, tai tiesiog aš trečią valandą nakties pasakiau, kad viskas, važiuojam, nes tiesiog šitaip kankintis negalima“, – pasakoja sužadėtinė Daiva Dzikevičiūtė.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje vyrui buvo nustatytas ūmus kasos uždegimas. Dėl uždegimo ir buvo pradėtas taikyti gydymas vaistais ir lašelinėmis. Tačiau po kelių dienų gydymo, artimieji pastebėjo, kad ligonio būklė tik blogėja, maža to, atsirado įtartinų ir nerimą keliančių simptomų. Artimieji įtarė komplikacijas, mat prieš metus vyrui buvo operuotas vėžys skrandyje. Tačiau medikai patikino, kad pilvo skausmų priežastis – kasos uždegimas ir esą ramino šeimą.
„Atėję į ligoninę pamatėme, kad jam iš nosies tiesiog upeliu bėgo skysčiai, tokie rudi, pusė pagalvės buvo permirkusi, rankšluosčiai buvo permirkę skysčiu. Motina nuėjo pas gydytoją, susirado jį“, – sako D. Dzikevičiūtė.
Vyro mama negali patikėti, kad gydytojų diagnozuotas ir gydytas kasos uždegimas baigėsi šitaip tragiškai. Sūnaus netekusi motina įtaria, kad medikai atidžiai nesekė vyro sveikatos būklės, mat galiausiai, nuvežus į reanimaciją, gydytojas pranešė, kad vyro plaučiuose susirinkęs vanduo. O tarpinė mirties priežastis – aspiracinė pneumonija.
„Kai buvau pas šitą gydytoją, tai jis man pradėjo sakyti, kad čia 3-4 dienos yra kritinės, kad čia reikia kentėt, kad buvo atvežtas geresniais tyrimais, dabar yra blogesni tyrimai, bet kartais sako ligoniams būna ir geriau“, – teigia mama Genovaitė Saikauskienė.
Prieš reanimaciją vyras pradėjo sunkiai kvėpuoti ir pats įtarė, kad galbūt problemos kilo visai ne dėl kasos, o dėl plaučių. Tačiau, anot šeimos, buvo pasitikėta medikais. Niekas vyro į reanimaciją tuo metu dar nevežė.
„Vienas iš gydytojų paskyrė papildomai lašelines, kurios tiktai draskė dar labiau pilvą ir dar labiau padėjo plaučiams rinkti tą vandenį. Kitos gydytojos klausėme, kodėl jis taip sunkiai kvėpuoja. Tas kvėpavimas buvo kaip paršiuko kriuksėjimas. Pats pacientas sakė, kad jam galbūt su plaučiais blogai, mes jį raminom, kad ne, taip negali būti, gydytojai žino, ką daro“, – kalbėjo G. Saikauskienė.
Deja, po trijų dienų gydymo ligoninėje, vyro būklė pablogėjo. O tą pablogėjimą, anot šeimos, pastebėjo ne gydytojai, o medicinos sesuo, kuri skubiai liepė vežti vyrą į reanimaciją. Deja, iš jos į savo palatą vyras nebegrįžo.
Respublikinės Vilniaus ligoninės gydytojas, kurio vadovaujamame chirurgijos centre ir gulėjo pacientas, šeimos pretenzijas vertina atsargiai.
„Taip, šitas ligonis buvo atvežtas į mūsų ligoninę, buvo hospitalizuotas ir paguldytas į chirurgijos skyrių. Jam buvo diagnozuotas ūminis pankreatitas. Ir buvo gydomas, deja, liga buvo sunki, ir pacientas sunkėjant būklei buvo perkeltas į reanimaciją ir mirė. Jauno amžiaus ligonis, labai skaudus atvejis. Užuojauta šeimai, ypač mamai“, – sako Bendrosios chirurgijos centro vadovas Gintautas Brimas.
Anot vedėjo, šiuo metu oficialiai neaišku, kas sukėlė jauno vyro mirtį ir ar galima tam buvo užkirsti kelią:
„Ligoninėje pradėtas tyrimas šituo klausimu, suformuota komisija ir ištyrimas bus detalus ir kruopštus, tada galėtume atsakyti į visus jūsų klausimus. O konkrečiu atveju, kad skysčiai iš burnos, ar nosies, ar iš nosies tekėję, tai turbūt yra vėmimas paciento, kuris yra galimas ir būdingas ūminiam pankreatitui. Koks tai buvo konkrečiai skrandžio turinys, aš jums negaliu pasakyti ir ar tai buvo priežastis aspiracijos.“
Tačiau mamos šie gydytojo žodžiai neįtikina. Ji mano, kad rūpesčio ligoninė jos sūnui skyrė per mažai:
„Aš netekau vaiko, tikrai netekau, nes aplaidumas yra nežiūrėjimas, nedaromi tyrimai.“
„Tai tik gavę išvadas ir išanalizavę istoriją, mes galėtume atsakyti į šituos klausimus. Detaliai įvertinti situaciją ir pasakyti, ar buvo atlikti kažkokie veiksmai neteisingai, ar kažkurie veiksmai buvo iš viso neatlikti, o gal tų didelių klaidų mūsų darbe ir nebuvo“, – mano G. Brimas.
Mama teigia suprantanti, kad savo mylimo sūnaus neprikels, tačiau esą nori iš ligoninės sulaukti atsakymų. Ir išsiaiškinti, ar tikrai sūnaus nebuvo galima išgelbėti. Vyro mama su plyštančia širdimi prisimena ir paskutinius žodžius, kuriuos sūnus jai ištarė:
„Ans man pasakė taip: mama, aš tave labai myliu ir, jeigu, kas atsitiks, jūs neliūdėkit labai, man ten gal bus geriau…“
