Tai BNS trečiadienį patvirtino Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.
„Su jo dukra kalbėjau, tai ji man patvirtino“, – sakė E. Bogdanienė.
Pirmieji apie tai pranešė naujienų portalas „Delfi“.
L. Katinas gimė 1941 metais Radviliškyje. 1964 metais Lietuvos dailės institute baigė architektūrą, o nuo 1967 metų rengė savo darbų parodas Lietuvoje ir užsienyje. Tais pačiais metais menininkas tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1999 metais L. Katinas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Tapytojo kūryba apibūdinama kaip kosmologiška. Joje dominuoja nežemiškų erdvių, dangaus kūnų, visatos procesų įvaizdžiai.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl tapytojo L. Katino mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl tapytojo Lino Leono Katino mirties.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva neteko ryškios meno ir kultūros pasaulio asmenybės, savo gyvenimu ir kūryba simboliškai įkūnijusios Lietuvos raidos patirtis. Dėl sovietinės konjunktūros priverstas atsisakyti architekto profesijos, L. Katinas pasirinko dailininko kelią, kuriame nuosekliai skleidė kūrybinės laisvės bei meninės raiškos įvairovės idėjas.
„Žanrų požiūriu įvairiopa kūryba, kurioje meniškai persipina asmeniniai dailininko išgyvenimai, tautiniai motyvai, krikščioniška tematika, kitų kultūrų civilizaciniai simboliai, reikšmingai papildė ir praturtino Lietuvos kultūros paveikslą“, – užuojautoje teigia šalies vadovas.
Anot I. Šimonytės, L. Katinas buvo meistriškas kūrėjas, laisvai kalbėjęs skirtingų kultūrų kalbomis, tačiau visada buvęs ištikimas savosios žemės tradicijoms.
„Tai buvo vienas pirmųjų mūsų moderniosios dailės kūrėjų, dar gūdžiu sovietmečiu parodęs kelią ateities kartoms. Dėl iškilaus menininko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, visiems, kuriuos žavėjo ir visada kerės laisvas ir daugiaprasmis Lino Leono Katino potėpis“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad L. Katinas į Lietuvos kultūros ir meno istoriją įeis kaip nusistovėjusių ir primestų normų laužytojas.
„Savo darbais jis dar ne vieną ateities Lietuvos dailininkų ir meno mylėtojų kartą mokys drąsos eksperimentuoti, naujai matyti tradicijas ir nuolatos ieškoti įkvėpimo. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir jo talento gerbėjams“, – teigia parlamento vadovė.
Anot Kultūros ministerijos, menininkui tapyba buvo laisvės ir eksperimentų erdvė, jis kalbėjo įvairialype menine kalba ir puoselėjo avangardo dvasią.
„Linas Leonas Katinas kūrybai atidavė kelis dešimtmečius, darbuose gvildeno amžinąsias temas ir nepaliovė stebinti savo talento gerbėjų. Tapytojas nuėjo išties spalvingą, įdomų kūrybinį kelią ir neabejotinai tapo reikšminga figūra lietuvių dailės istorijoje bei savo kartos reiškiniu“, – rašoma ministerijos užuojautoje.
