Medalis
Visus dalykus mokiausi vienais penketais (penkiabalė vertinimo sistema – red. pastaba), išskyrus muziką ir piešimą. Kad ir kaip kamavausi, niekaip negalėjau įsisavinti solfedžio. Mokytojas Normantas niekaip man negalėjo išaiškinti, kad už tų rutuliukų, pagaliukų slypi garsai, melodija, ir daugiau nei trejeto aš iš muzikos negaudavau. Dirbau kaip žvėris, puoliau taip žemai, kad rytais ateidavau prie mokytojo namų ir padėdavau nešti jo natų prigrūstą portfelį, tačiau nuo to mano solfedžiavimas nepagerėjo. Natos man ir liko kinų raštu.

Nedaug pasiekiau ir piešime – vietoj arklio išeidavo stalas. Ėmiau kopijuoti piešinius iš vadovėlių, knygų, pridariau gal kelis šimtus kopijų, bet atestate iš piešimo buvo keturi ar trys.

Vėliau auklėtoja S.Bračaitė išdavė didžiulę pedagogų tarybos posėdžio paslaptį. Kai direktorius Jonas Kazlauskas apsižiūrėjo, kad penketukininkui Tapinui nepriklauso medalis, tikriausiai sulaužė visas instrukcijas ir leido surengti man specialų piešimo egzaminą. Aš, aišku, nupiešiau stalą , gavau penketą ir aukso medalį.

Tas medalis buvo tikrai didžiulis įvykis. Susirinko ne tik mano mylimos panelės, kurias buvau beprotiškai įsimylėjęs, bet ir tėvai. Ir kai man užkabino medalį, pamačiau, kad per tėvo – kieto kuršio – įdegusį skruostą ritasi ašara. Stovėjo jis apsivilkęs savo vestuviniu kostiumu ir atrodė laimingas. Tais laikais gauti medalį reiškė įstoti į aukštąją be konkurso. Man medalis nepravertė, bet tai, kad mokytojai, net pažeisdami instrukcijas, stengėsi nesugadinti man gyvenimo, prisimenu iki šiol.

Puikus žmogus bet vaisiai supuvę...

Galėtų valinskas naują fondą įsteigta iš gyventojų, tapkino tėvui, kokiam memorialo sulipdymui, būtų dovana nua tautos

Labai skaudi netektis,
Tačiau visiems šioj žemėj
Skirta praeiti pro mirties vartus,
Kaip gyvenai gyvenmą, tai svarbiausia,
O jis iš tikro buvo garbingas ir gražus.

Nuoširdžiai užjaučiu

Nuoširdžiai užjaučiu netekus artimiausio žmogaus. Neeilinis talentas ir neeiliniai protingas ,teisingas visuose sprendimuose žmogus paliko Lietuvą,ko mūsų šalelei labai trūksta. Stiprybės Andriau, kuris paveldėjai savo talentą iš TĖČIO

čia ne socialinis tinklas.ten virkaukit ir dūsaukit

apmaudu, skaudu, užuojauta Andriui ir visiems, kam buvo brangus ŽMOGUS........

Padlaižiavimo stipresnei pusei genas perduotas.

Sekantis turėtų jau būti ožys su kuprele? Tapkinui vėl bus kur save išreikšti, mouzuliejaus sumurinimui

Čia karma už penkis milijonus