Šią savaitę Minskas paskelbė, kad Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių.
„Vertiname tai kaip grasinimus, kuriuos reikia vertinti rimtai. Nes, kad ir kokie grasinimai kartais atrodo keisti ar nesuprantami, mes turime patirties, kai tie grasinimai buvo įgyvendinti. Pavyzdžiui, su nelegalios migracijos organizavimu prie Europos Sąjungos sienų, kas taip pat buvo Minsko grasinimas. Ir tai buvo organizuota Minsko režimo „pagalba“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Vis dėlto, pasak premjerės, jos supratimu, baltarusiškų trąšų klausimą derėtų spręsti teisminiu, o ne grasinimų keliu.
„Yra keli būdai spręsti kažkokius ginčus ir nesutarimus. Civilizuotas būdas, kuris numato, kad, jeigu kažkam atrodo, jog interesai yra pažeisti ar kažkokio susitarimo nesilaikoma, tam yra teismai, procedūros, kurios numatytos. Yra kreiptasi į teismą praeitą savaitę dėl Vyriausybės sprendimo. Ką aš vertinu kaip normalų žingsnį pusės, kuri mano, kad jos interesai yra pažeisti.
O jau tokie grasinimai, kiek jie bus realizuoti, bet mes tikrai vertiname, koks bus poveikis ir sprendžiame, kokie būtų alternatyvūs sprendimai“, – sakė I. Šimonytė.
Pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšos per Lietuvą važiavo iki vasario 1 dienos.
Tuo metu Briuselis pernai birželį įvedė sankcijas Baltarusijos pagrindiniams ekonomikos sektoriams – kalio trąšų, naftos ir tabako.
