Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.). Iki šiol Lenkijoje galiojo 5 proc. PVM lengvatinis tarifas maisto produktams.
Abejoja nauda
Vis dėlto finansų ministrė G. Skaistė nemano, kad toks modelis galėtų veikti Lietuvoje. Ji atkreipia dėmesį, kad bendrasis PVM tarifas Lenkijoje yra didesnis nei Lietuvoje – 23 proc., o ne 21 proc.
„Turbūt Lenkijoje kainos nustatomos atsižvelgiant į daugelį aspektų. Mes esame tikrai labai skirtinga valstybė nuo Lenkijos. Visų pirma, dėl rinkos dydžio, dėl valiutos nepriklausomos ir jos pokyčių. Man atrodo, sprendiniai daromi kiekvienai šaliai pagal tokią situaciją, kokioje mes esame.
Lietuva yra maža, atvira ekonomika ir mūsų sąlygos tikrai yra pakankamai skirtingos. Vertinant bendrą kontekstą, reikia pastebėti, kad bendras PVM tarifas Lenkijoje yra didesnis nei Lietuvoje. Pas mus yra 21 proc., ten yra 23 proc. Ir jie taiko lengvatas. Lietuvoje pats tarifas yra šiek tiek mažesnis“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje antradienį kalbėjo G. Skaistė.
Ministrės teigimu, kiekviena valstybė pasirenka sau tinkamą modelį. O Lenkijoje, kaip pastebi G. Skaistė, ir iki šiol turėjo lengvatinį PVM tarifą maisto produktams – 5, o ne 23 proc. Vis dėlto ji abejoja, ar PVM mažinimas galėtų teigiamai atsiliepti maisto produktų kainoms.
„Pats pokytis, atsižvelgiant į šitą infliacijos augimą, trumpuoju laikotarpiu neturėtų būti ženklus, kadangi pats maisto produktų kainų tarifų mažinimas yra tik 5 proc., klausimas, kiek tai atsiguls į galutines maisto kainas. Tuo tarpu Lietuvoje galioja bendras standartinis tarifas, tačiau, kaip minėjau, jis yra mažesnis nei Lenkijoje bendras tarifas“, – sakė ministrė.
G. Skaistės teigimu, Lietuvoje PVM tarifo mažinimas maisto produktams, tikėtina, papildytų perpardavėjų, o ne pirkėjų kišenes.
„Tikėtina, kad Lietuvos modelio atveju, kad bet koks PVM tarifo mažinimas, kuris nėra susijęs su reguliuojama rinka, tai yra, tarkim, maisto kainas, pagal galiojančią praktiką matome, kad didžioji dalis naudos atsigula ne į kainos mažinimą, bet į papildomą naudą perpardavėjams – prekybos centrams.
Ir Europos Komisijos analizė ne kartą yra parodžiusi, kad tokio tipo ekonomikose kaip Lietuva PVM lengvatos kainų nemažina, tuo tarpu naudą gauna tie žmonės, kurie perparduoda tas prekes. Tai atsižvelgiant į galiojančią praktiką, mes tokio pat modelio kaip Lenkija nesirenkame“, – teigė G. Skaistė.
Augančią infliaciją bandys aplenkti atlyginimais
Paklausta, kokiais būdais Vyriausybė ketina spręsti augančios infliacijos problemą, G. Skaistė sakė, kad infliacijos augimas prognozuotas jau ruošiant šių metų valstybės biudžetą, todėl tam pasiruošta.
„Dėl to buvo apsispręsta ir dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir didesnio viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo. Tai bendroje sumoje pensijos auga 12 proc., jeigu nebūtų papildomo indeksavimo, turbūt augtų apie 10 proc. Vienišo žmogaus pensija įvesta.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas, ypač mokytojų, medikų, pareigūnų, socialinių darbuotojų, kurių atlyginimai auga apie 10 proc., tai išties Vyriausybės strategija buvo pirmiausia nukreipti į gyventojų pajamų didinimą“, – sakė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, finansinės prognozės rodo, kad 2022 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti apie 9 proc., kol metinė infliacija sieks 4 proc.
„Tai realiai, kiek vidutiniškai pabrangs vartotojo perkamas krepšelis per visus metus. Ekonomistų skaičiavimu, gyventojų perkamoji galia turėtų augti nepaisant to, kad infliacijos šuolis yra tikrai didelis. <...>
Apie trečdalis infliacijos yra lemiama vidaus rinkos veiksnių, iš kurių dalį sudaro darbo užmokesčio didinimas tiek viešajame sektoriuje, tiek minimalaus atlyginimo didinimas. Bet šiuo atveju nedidinti šių dydžių tiesiog būtų buvęs neišmintingas sprendimas, nes didžioji dalis infliacijos yra nulemiama ne Lietuvoje, todėl jai amortizuoti tikrai reikia didinti gyventojų pajamas“, – patikino ministrė.
Tuo metu kiti infliacijos dedamieji – tarptautinės rinkos ir beprecedentis energijos kainų šuolis. Jis, anot G. Skaistės, „susijęs ir su geopolitinėmis įtampomis, ir kai kada sąmoningais vienų ar kitų šalių sprendimais“.
