„Kaip galėtų atrodyti vienos ar kitos paliaubos ir jų užtikrinimas, žinoma, tai reikės aiškiai apsibrėžti ir tas sąlygas aiškiai perduoti Rusijai, kas bus jeigu tokios paliaubos bus pažeidžiamos“, – pirmadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
„Istoriškai galime ne vieną situaciją prisiminti, kai jos (paliaubos – BNS) buvo labai trumpalaikės ar ilgalaikės, bet jų visų bendras vardiklis yra sąlygas, kuriomis jos vyksta. Jei sąlygos pažeidžiamos, paliaubų nebelieka, todėl tos sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos ir iškomunikuotos“, – teigė K. Budrys.
„Tai nėra Kalėdų paliaubos“
Taip jis kalbėjo prancūzų prezidentui Emmanueliui Macronui siūlant mėnesio paliaubas Ukrainos „ore ir jūroje“.
Pasak E. Macrono, paliaubos Ukrainoje taip pat apimtų energijos infrastruktūrą, bet neapimtų – bent iš pradžių – kovų sausumoje.
„Yra įvairių modelių, kaip tas galėtų būti, mums, kas svarbu, kad Rusija būtų priversta laikytis tų sąlygų, mums svarbu nepamesti kietųjų priemonių, nuolat ir nuolat jas akcentuoti, taip pat ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministras teigia, kad negalima atmesti, jog pasiekusi paliaubas, Rusija laiką išnaudotų atstatyti savo pajėgumus tam, kad būtų smogta Ukraina iš naujo.
„Tokia rizika jau yra, net nežinant paliaubų sąlygų. (...) Kiekviena pauzė yra išnaudojama persigrupavimui ir atstatymui, nėra jokių ženklų, kad Rusija mažins savo karinės pramonės gamybos apimtis, jas didins net ir esant paliauboms ar taikai“, – sakė šalies diplomatijos vadovas.
„Tai yra žinia Europai stiprinti savo gynybą, (...) kas turi būti pasiekta per tas paliaubas, jos nėra savitikslės, tai nėra Kalėdų paliaubos ar kažkokiai progai, tai labai konkretus grafikas, kas turi būti padaryta ir pasiekta“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, E. Macronas apie paliaubas Ukrainoje kalbėjo po derybų Londone, į kurias lyderius sukvietė Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris.
Po susitikimo su dešimčia lyderių jis pareiškė su Europos vadovais susitaręs parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas Jungtinėms Valstijoms, siekiant atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo bet kokio naujo konflikto Ukrainoje.
K. Starmeris ir E. Macronas taip pat pareiškė esantys pasirengę dislokuoti britų ir prancūzų karius kaip taikdarius Ukrainoje, jei bus pasirašytas taikos susitarimas.
Dėl karių siuntimo laukia aiškumo
Taip pat skelbta, kad K. Starmeris ir E. Macronas yra pasiryžę vadovauti pastangoms suburti šalių grupę, kurios įvairiais būdais prisidėtų prie taikos siekio – vadinamą „norinčiųjų koalicija“. Jis nedetalizavo, kokios šalys prie jos galėtų prisidėti.
K. Budrys teigė, kad svarstant apie Lietuvos galimybę prisidėti prie šios koalicijos, pirmiausia reikia „praeiti planavimo fazes“.
„Visų pirma, apsibrėžiant, kas tai būtų per misija, ar tai būtų stebėjimo, užtikrinimo, atgrasymo, paramos, mokymo misija ir panašiai, gali būti rinkinys įvairių funkcijų, – kalbėjo ministras. – Pagal tai mes galėsime pasakyti, kiek ir ar iš viso Lietuva galėtų prisidėti prie to.“
„Mes neatmetame (galimybės prisidėti – BNS), bet negalima pasakyti, ar būsime dalyviai, nes nežinome, apie ką tai bus, operaciniam planavimui bus labai svarbus ir NATO vaidmuo“, – pridūrė K. Budrys.
Ministras sako, kad ypač svarbu, kaip atrodys branduolinių valstybių parama tokiai operacijai, taip pat ir JAV.
„Suprantame, kad nenorėsime ten būti sėdinčios antys ir laukiančios, kol mums kažkas iš vienos ar kitos pusės susmūgiuos“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kai visi šie dalykai bus atsakyti, bus aišku, kokio dydžio ir ar Lietuvos vėliava bus iškelta tokioje norinčiųjų koalicijoje“, – teigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
