„Neatmesčiau, kad užtrukęs klausimo priėmimas tampa skauduliu“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad dėl įstatymo likimo Lenkija domisi „visais lygiais“.
„Akivaizdu, kad tai yra aktualu, bet niekada nedėjome to įstatymo kaip atlygio ar kažkokio sverto į kažką, ko mes galbūt tikėtumėmės. Tai yra mūsų nacionalinė suvereni teisė, mūsų įsipareigojimas tautinėms mažumoms“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Lenkijoje dėmesio šiam sprendimui yra nepaprastai daug“, – teigė jis.
Ministras tikisi, kad įstatymą priims dar šios kadencijos Seimas.
Parlamentarai dėl Tautinių mažumų įstatymo priėmimo spręs ketvirtadienį. Naujas įstatymo projektas parlamente įstrigo spalio 17 dieną, kai dalis parlamentarų nesiregistravo balsuoti dėl jo priėmimo.
Tautinių mažumų įstatymo Lietuva neturi nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija. Po to buvęs nė vienas bandymas priimti naują tautinių bendrijų teises reglamentuojantį įstatymą nebuvo sėkmingas.
Naujausią projektą parengė Teisingumo ministerija, jį teikė Vyriausybė.
Jame apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.
Tautinių mažumų atstovai kritikavo, kad naujasis įstatymas nesprendžia pagrindinių tautinių mažumų klausimų ir nekeičia niekaip tautinių bendrijų situacijos.
