Įgyvendinant ir remiant Ukrainos bei Lietuvos įmonių ginklų, šaudmenų gamybos ir kitus gynybos pramonės projektus įpareigojantį keturšalį susitarimą L. Kasčiūnas pirmadienį pasirašė Ukrainoje, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija.
Tuo metu A. Armonaitė susitarimą pasirašė praėjusią savaitę.
Rugsėjį prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu sakė, jog Lietuva ieško galimybių įsigyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų Ukrainai bei investuoti 10 mln. eurų į Ukrainos ilgojo nuotolio ginkluotės „Palianytsa“ gamybą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija spalį pranešė apie su Ukrainos įmone pasirašytą ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant sprogmenų gamyklą. Kaip rodo BNS surinkti duomenys, vadinamuosius RDX sprogmenis Lietuvoje ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.
Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro apie 190 mln. eurų.
Vilnius, reaguodamas į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
