Religinių bendruomenių ypatumus aptarė Vilniaus knygų mugės dalyviai diskusijoje „Ką ir kodėl žinome apie religines mažumas šiuolaikinėje Lietuvoje“, kurioje Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė dr. Milda Ališauskienė pristatė monografiją „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai sutarė, kad Lietuvoje iki šiol nepripažįstame religinių mažumų, stigmatizuojame bei kartais bijome jų, o tai atsirado sovietmečiu. Mat tuo laiku nebuvo religinės laisvės.
Religijotyrininkas Audrius Beinorius kėlė klausimą, ar dabartinės mūsų visuomenės supratimas apie religines mažumas, nėra sovietinio paveldo dalis.
„Atsakymas nėra vienareikšmis. Ar negalėtume vadintis postsovietine šalimi pagal tai, kaip matome kaip elgiamasi su „netradicinėmis“ religijomis?“ – klausė specialistas ir pridūrė, kad vien faktas, jog kai kurias religijas vadiname netradicinėmis visuomenei asocijuojasi su blogiu.
Pasak jo, viešojoje erdvėje girdimi pasisakymai apie religinių mažumų bendruomenes, pavyzdžiui, senovės baltų religinę bendriją „Romuva“ ar Jehovos liudytojus, byloja apie religinio išsilavinimo trūkumą, įsišaknijusias fobijas.
Nepakeitėme sovietinio mąstymo
Anot M. Ališauskienės, religinės daugumos ir mažumos tapatumui sovietmetis reiškė labai daug.
„Yra bendruomenė, kuri nuolatos buvo už teisės ribų, kriminalizuota, žmonės 50 metų gyveno tokiu režimu. Pasikeitus santvarkai bendruomenė ateina su naujomis viltimis, galvoja, kad pasikeis ir jų padėtis. Santvarka pasikeičia, bet visuomenė taip greitai nepasikeičia. Stereotipai, štampai – egzistuoja“, – pasakojo M. Ališauskienė.
Kaip pavyzdį sociologė pateikė vieną iš labiausiai stigmatizuojamų religinių mažumų – Jehovos liudytojus.
„Jehovos liudytojai norėtų tapti pripažinta religija, bet tam trukdo tai, kad sovietmečiu jie buvo kriminalizuota grupė. O šiuolaikinėje Lietuvoje nebuvo įdėta pastangų visuomenės požiūriui pakeisti. Praėjo 30 metų, bet jie liko tokioje pačioje pozicijoje“, – sakė monografijos autorė.
Sociologė pridūrė, kad yra atvejų, kai sovietmečiu žmogus, vien dėl to kad išpažino netradicinę religiją buvo nuteistas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – išteisintas. Bet tai, anot M. Ališauskienės, yra individualūs atvejai, kurie nepakeičia bendro visuomenės požiūrio į religines mažumas.
Religinės mažumos vis dar engiamos
Autorė pabrėžė, kad sovietmečiu norėta sukurti visuomenę, kurioje visi būtų vienodi. Šiuolaikinėje Lietuvoje M. Ališauskienė mato panašią situaciją, kai nenorima pripažinti kitokios nei krikščioniška religijos.
„Žiūrint į „Romuvos“ situaciją matau nostalgiją norui sukurti homogeninę valstybę ir visuomenę. Religijos klausimu bandymas parodyti, kad čia yra homogeninė krikščioniška katalikiška visuomenė. Kam, kam, pagonims čia nėra vietos privilegijuotųjų sąraše“, – sakė M. Ališauskienė.
A. Beinorius iškėlė idėją, kad jokiai religinei bendruomenei nepriklausantys žmonės dažnai turi susidarę neigiamą įspūdį apie religines mažumas. Bet taip yra todėl, kad tokie žmonės nepažįsta religinėms mažumoms priklausančių asmenų.
„Visi, kurie mato grėsmę iš religinių mažumų, jie neturėję jokio santykio su religinėmis mažumomis. Tai ir yra atsakymas, iš ko atsiranda tos klišės, stigmos, fobijos, baimės“, – sakė religijotyrininkas.
Norint praeitį vertinti kitaip, reikia investuoti į ateitį
Jis tęsė, kad visuomenės įspūdis apie religines mažumas priklauso ir nuo dar kelių veiksmų. Pasak jo, apklausiant religinių mažumų atstovus jie išskiria tris prie jų marginalizacijos prisidedančius veiksmus:
- katalikų bažnyčios santykis ir požiūris į juos, kuris nuo sovietmečio yra daugiau neigiamas;
- žiniasklaida;
- valstybinės institucijos, kurios turėtų tiesiogiai užsiimti teisiniu priėmimu.
„Pažvelkime į ateitį, ką daryti, kad būtų kitaip? Pažiūrėkime į tai, kas vyksta mokyklose su religine edukacija: mes neturime pakankamai religinei įvairovei skirtų mokymo priemonių, kurios konstruotų ne stabus, fobijas, o rodytų įvairovę, rodytų, kad nereikia bijoti kaimyno, kuris yra musulmonas. Kiek galime pakeisti praeitį – tiek, kiek investuojame į ateitį“, – sakė A. Beinorius.
Apie kitų, nei visuomenei įprastų religinių daugumų, atstūmimą liudija ir statistika – Etninių tyrimų instituto 2022 m. rugsėjį atliktos visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, trečdalis (33,9 proc.) respondentų nurodė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su musulmonais.
Panašus skaičius (37,5 proc.) teigė, kad nenorėtų nuomoti būsto musulmonams. Diskusijos dalyviai pridūrė, kad panašus visuomenės požiūris vyrauja ir kalbant apie Jehovos liudytojus.
Skatina domėtis religinėmis mažumomis
Religijos sociologės Mildos Ališauskienės monografijos „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“ tikslas – šviesti visuomenę apie visuomenės normas ir už normų ribų.
Mokslo monografijoje analizuojami religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykiai šiuolaikinėje Lietuvoje. Monografijoje aptariamas religijų įvairovės reiškinys bei jo bruožai, religijos ir valstybės santykiai, religijų persekiojimo bei diskriminacijos dėl religijos problemos, religinių mažumų ir Lietuvos visuomenės santykių raida ir dinamika.
