Būrelį meškėnų, besimėgaujančių Kuršių marių vandeniu, nufilmavo Kuršių nerijos lankytojas. Gyvūnėliai žmogaus visai nebijojo, atrodo, net specialiai pozavo. Ir vis tik, nors ir labai mieli, meškėnai Kuršių nerijoje tampa problema, mat ši gyvūnų rūšis – invazinė.
„Kadangi tai rūšis, kuri gali ir plaukioti, ir vaikščioti, ir laipioti medžiais, tai apima labai didelę ekologinę nišą. Gali lipti į medžius, imti paukščių kiaušinius, gali ant žemės paukščių lizdus irgi plėšti“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovas Modestas Bružas.
Pirmą kartą meškėnus Kuršių nerijoje žmonės pastebėjo dar 2013 m., tad nuo to laiko jie čia ir gyvena. Kaip įvairiuose animaciniuose bei vaidybiniuose filmuose išgarsėję gyvūnai čia atsirado, yra kelios teorijos.
Viena jų – paleido žmonės. Mat ne vienas meškėnus augina ir namuose, o kol jie maži – yra meilūs ir pūkuoti, tačiau apie antrus gyvenimo metus lytiškai subręsta ir tampa agresyvūs. Tad žmonės jais atsikrato paleisdami. Yra atvejų, kai tokį augintinį atsivežę poilsiautojai per naktį paliko narve, o ne letenėles, bet pirštus turintis gyvūnas tiesiog atsidarė dureles ir pabėgo.
Egzistuoja ir dar viena, mažai kam žinoma, teorija.
„Tai buvo padaryta visų pirma Vokietijoje antrojo Pasaulinio karo metu ir taip norėta praturtinti vietinę fauną. Na, ir ji prasiturtino ne tik Vokietijoje“, – teigia M. Bružas.
Pamačius meškėną ragina pranešti
Taip metams bėgant ir šylant klimatui meškėnai apsigyveno Lenkijoje, o dabar, tikėtina, ir pas mus. Prieš kelerius metus meškėnais pasigrožėti buvo galima ir Klaipėdos zoologijos sode. Tačiau dabar narvai tušti – pripažinus šiuos gyvūnėlius invazine rūšimi, sodui valdininkai rekomendavo jų atsikratyti.
„Pyktis su tais aplinkosaugininkais, ministerijomis mes net nenorime. Ginčytis su jais yra beprasmiška. Gali, ką tu nori, jiems yra pasakyta – mums atėjo įsakymas iš viršaus. Atrodo, savo proto neturėtų. Bet ką, yra kaip yra“, – komentuoja Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.
Vis tik, ne vienerius metus meškėnus auginęs vyras nesutinka, kad šiuos gyvūnus reikia naikinti. Esą jei jie keltų tokį pavojų kitoms rūšims, Šiaurės Amerikoje, kur meškėnų gyvena keli milijonai, seniai nebebūtų jokių paukščių.
„Jie ėda viską, kas vandenyje, labai nedideliame gylyje, praktiškai sraiges. O taip daugiau šiukšlynuose gali kapstytis. Miega medžiuose vien dėl saugumo“, – sako E. Legeckas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai prašo čia apsilankiusių žmonių pastebėjus meškėną jį nufotografuoti, nufilmuoti ar bent pažymėti koordinates kur gyvūnas buvo ir šią informacija atsiųsti parko atstovams. Tai padės stebėti, kur meškėnai dažniausiai leidžia laiką bei juda.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.