Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas spaudai, meteorologas Gytis Valaika primena, kad 2022 ir 2023 m. lapkričio pirmoji pusė buvo labai šilta, o antroje – žiemiška. Šiemet lapkritį šaltesnių dienų buvo vos keletas.
„Šiuo metu skaičiuojama, jog antroji šios savaitės pusė bus šaltesnė ir truputį labiau primins žiemą. Net dienos metu temperatūra bus artima nuliui. Nežiūrint to, šiais laikais tai yra įprasti temperatūros svyravimai. Lapkričio mėnesį dažniau vyrauja teigiama oro temperatūra ir žiema įsivyrauti neskuba“, – sako meteorologas.
Pirmoji gruodžio pusė bus šiltesnė
Kalbėdamas apie žiemos orus G. Valaika akcentuoja, kad nors specialistai ir sudarinėja ilgalaikes orų prognozes, aklai jomis kliautis nereikėtų – jų patikimumas nėra aukštas. Tad ir numanyti, bus sniego per Kalėdas ar ne, jie gali lygiai taip pat, kaip bet kuris iš mūsų.
Tačiau jau dabar skaičiuojama, kad gruodžio pirmoji pusė turėtų būti šiltesnė, nei įprastai.
„Šiuo metu skaičiuojama, jog gruodžio pirmos pusės vidutinė oro temperatūra bus iki 1,5 laipsnio aukščiau normos, o kritulių kiekis iki 60 proc. didesnis nei vidutiniškai.
Taigi žiema greičiausiai neskubės mūsų šalyje įsivyrauti. Dažnai matysime vėlyvojo rudens ir žiemos pasistumdymus“, – sako G. Valaika.
Jau pasnigo, tačiau visai nedaug
Kai kur Lietuvoje jau pasnigę. Vakarų Lietuvoje trumpam gali susidaryti iki 3 cm storio sniego danga, tačiau, panašu, ir šis sniegas bus laikinas svečias.
„Gausesnio sniego su storesne ir stabilesne sniego danga kol kas neprognozuojame. Tam visų pirma reiškia žiemiškos oro temperatūros. Vis dėlto dėl klimato šiltėjimo vis dažniau žiemos būna su šiltais orais ir sniego danga daug kartų tai susiformuoja, tai išnyksta“, – sako pašnekovas.
Dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, todėl mažėja ir dienų su sniego danga (1 cm ir daugiau) skaičius. 1961–1990 m. laikotarpiu buvo net 85 tokios dienos, o 1991–2020 m. – 64 dienos (t. y. sumažėjo ketvirtadaliu).
Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai dienų su sniego danga būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 dienos), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 dienos).
Paskutinius 11 metų žiemos buvo šiltos
LHMT informuoja, kad paskutinė išties labai šalta žiema buvo… prieš 29 metus.
„Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje. Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko apie 5 mėnesius.
Na, o dabar tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje.
Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema formaliai net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai.
Atsižvelgiant į tendencijas, didelė tikimybė, kad 2024–2025 m. žiema irgi bus šiltesnė nei vidutiniškai.
Taigi, poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių“, – teigia meteorologai.
Kalėdos bus baltos ar pilkos?
Turbūt svarbiausias klausimas apie žiemos orus yra būtent kalėdinio laikotarpio orai. Norisi baltų Kalėdų su girgždančiu sniegu po kojomis, tačiau ar taip bus? Kol kas atrodo, kad jei tikimybė yra, tai ji nedidelė, o ir pasakyti tiksliai tiesiog neįmanoma, belieka tik spėlioti.
„Jokių tikslių prognozių Kalėdoms nėra ir jų dar nebus iki pat gruodžio 20–22 d. Galima tik remtis ankstesnių metų tendencijomis. Jos aiškiai rodo, kad Kalėdos per pastarąjį dešimtmetį dažniausiai būna besniegės arba mažasniegės. Kita vertus, nors viena kalėdinė diena (24, 25, 26) pasitaiko šiek tiek žiemiškesnė.
Per pastaruosius 10 metų net 6 kalėdiniai laikotarpiai Vilniuje buvo besniegiai. Taigi, kasmet yra didelė tikimybė, kad kalėdinės dienos bus šiltos ir be sniego arba su nestora, tirpstančia sniego danga“, – sako G. Valaika.
Meteorologai paskaičiavo, kad paskutinį kartą daugiau sniego kalėdinėmis dienomis turėjome 2018 metais, tačiau tuomet per šventes prasidėjo atodrėkis, sniegas ėmė tirpti visoje Lietuvoje.
„Apskritai 2013–2020 metų (išskyrus 2018 m.) laikotarpis pasižymėjo labai šiltomis ir besniegėmis šventėmis. Ypač šiltos gruodžio 24–26 dienos buvo 2015, 2017 ir 2019 metais. Paskutinį kartą visos trys kalėdinės dienos stabiliai šaltos ir su sniegu (nors ir negausiu) pasitaikė 2021 metais.
Taigi, reikėtų nusiteikti pilkoms šventėms, bet tyliai tikėtis, jog šaltesnio oro įsiveržimas su sniegu pataikys kaip tik ant šventinių dienų“, – reziumuoja G. Valaika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kokia durnuma ir apie nieka.....straipsnis!!!!
