Talentas – tai unikali asmeninė savybė, kurią turime arba neturime nuo gimimo. Tiksliau sakant, visi turime talentus, tačiau skirtingus: vieni smegenų, kiti raumenų, o kiti ir tokį, ir tokį. Skirtingai nuo įgūdžių, kuriuos galima įgyti ir tobulinti praktikuojantis, talentas yra tas natūralus polinkis, kuris leidžia prigimtiniams gabumams išryškėti ir efektyviai vystytis, jei yra tam sudarytos palankios sąlygos. Tai gali būti muzikinė klausa, matematinis mąstymas, išskirtinis sportinis gebėjimas ar meninis jautrumas. Talentas turi būti atpažintas kuo anksčiau ir palaikomas iki pilno atskleidimo.
Vis dėlto, daugelyje visuomenių (ir čia lietuviai nėra reta išimtis) vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad talentus galima „išdresuoti“, t. y. kad galima įdiegti ar suformuoti asmenyje tam tikrą gebėjimą taikant griežtus metodus ir nuolatinę praktiką. Šis požiūris primena cirką, kur žmonės ir gyvūnai yra vienodai dresiruojami atlikti tam tikrus triukus. Talentas visgi yra labiau panašus į augalą, kuriam reikalinga tinkama dirva, šviesa ir laisvė augti savo tempu ir svarbiausia – jokių laužytojų, sukeliančių stresą pedagogų (mokytojais juos sunku pavadinti), tokių kaip mano buvusi lietuvių kalbos dresuotoja, kuri ilgam įvarė nemeilę rašyti. Ačiū visagaliui laikui, kad jis užgydė šią žaizdą.
Talento vystymas(is)
Kiekvienas talentas yra individualus ir reikalauja individualaus požiūrio. Tai reiškia, kad standartiniai metodai ir vienodi reikalavimai negali būti taikomi visiems vienodai. Pavyzdžiui, vienas muzikantas gali žibėti džiazo improvizacijoje, tuo tarpu kitas – klasikinės muzikos atlikime. Abu yra talentingi, bet jų poreikiai ir augimo kryptys skiriasi. Todėl svarbu kiekvienam talentui suteikti būtent tokią aplinką ir palaikymą, kurie leistų jam natūraliai ir harmoningai vystytis.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių talento vystymąsi, yra laikas. Talentas reikalauja laiko augti, brandintis ir išmokti išbandyti įvairias veiklas bei iššūkius. Be to, svarbu paminėti laisvę eksperimentuoti ir klysti. Klaidos yra neatsiejama bet kokio mokymosi proceso dalis, ypač kai kalbama apie kūrybiškumą ir inovacijas. Talentingi žmonės dažnai atranda naujas veiklos sritis arba naujus būdus, kaip spręsti problemas, būtent dėl galimybės laisvai mokytis iš klaidų.
Atskleidžiant talentus, labai svarbūs yra kultūriniai ir socialiniai veiksniai. Įdomu pastebėti, kad tam tikros kultūros, kurios suteikia vaikams laisvę iki maždaug septynerių metų ir kuriose vyrauja nuodugni vaikų polinkių stebėsena, sugeba išugdyti daugiau talentingų asmenybių. Pavyzdžiui, žydų bendruomenėse labai svarbus vaidmuo teikiamas ankstyvajam vaikų lavinimui, kuriame skatinamas kritinis mąstymas, individualios veiklos ir kūrybiškumo ugdymas. Žydai ilgą laiką pripažįstami kaip bendruomenė, generuojanti nemažai pasaulinio lygio mokslininkų, menininkų ir verslininkų.
Italų kultūroje taip pat stebime panašų modelį. Italijoje šeimos ryšiai yra itin stiprūs, o vaikų auklėjime didelis dėmesys skiriamas laisvės suteikti ir asmeniniams interesams palaikyti. Tai leidžia vaikams nuo mažens atrasti ir plėtoti savo gebėjimus, kas vėliau dažnai tampa pagrindu jų profesinėms karjeroms.
Pavyzdžiui, Japonijoje, nors ir griežta disciplina bei aukšti akademiniai lūkesčiai yra norma, taip pat egzistuoja konceptas „ikigai“, reiškiantis gyvenimo veiklą, kurią asmuo renkasi remdamasis savo prigimtine aistra. Japonijoje vaikai skatinami atrasti savo „ikigai“ ankstyvojo ugdymo metu ir per hobius, taip padedant jiems išvystyti asmeninius talentus iki profesionalumo lygio.
Šios ir kitos panašios kultūros rodo, kad ankstyvas laisvės suteikimas ir individualių polinkių palaikymas yra esminiai talentui vystytis. Skirtingai nuo tų, kurios remiasi griežta disciplina, šios bendruomenės supranta, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir jo vystymasis turėtų būti skatinamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes ir polinkius.
Taigi svarbu pripažinti, kad talentas yra daugialypis ir kintantis reiškinys, kurį veikia tiek biologiniai, tiek aplinkos veiksniai. Tinkama aplinka, kurioje vaikas gali laisvai tyrinėti ir klaidingai judėti savo tempu, yra neatsiejama nuo galimybės išvystyti ir išugdyti šiuos gebėjimus iki maksimalaus potencialo. Tad įsipareigojimas stebėti ir palaikyti vaiko natūralius polinkius gali turėti lemiamą įtaką jo sugebėjimams atsiskleisti ir vystytis.
Visuomenės ir kultūros vaidmuo atskleidžiant ir palaikant talentus yra neįkainojamas. Šeima, mokykla, bendruomenė – visi šie socialiniai sluoksniai gali tiek skatinti, tiek slopinti asmenybės plėtrą. Palaikymas, skatinimas ir pripažinimas yra gyvybiškai svarbūs jaunų talentų skatinimui. Kita vertus, per didelis spaudimas ar lūkesčiai gali sukelti stresą ir neigiamai paveikti jauno žmogaus savivertę ir motyvaciją.
Atminkite, talentai yra kaip brangakmeniai – jie turi būti atidžiai ir atsargiai šlifuojami. Talentas reikalauja laisvės, laiko ir individualaus požiūrio. Jeigu visuomenė, švietimo institucijos ir kiekvienas iš mūsų suprastų ir įgyvendintų šiuos principus, galėtume atskleisti ir išugdyti daugiau unikalių talentų, kurie savo ruožtu prisidėtų prie visuomenės gerovės ir kultūros įvairovės. Todėl užuot bandę „išdresuoti“ arba įvaryti talentus į griežtus rėmus, turėtume siekti suvokti ir palaikyti kiekvieno unikalumą ir jo gebėjimus.
Reziumuojant: koks skirtumas, ar perskaitėte šį tekstą, jeigu rytoj vis tiek eisite į darbą ir greičiausiai viską pamiršite, nes aplinkinių požiūris skirsis ir jums teks paklusti dominuojančiai daugumai… Gerai, jeigu paliksite komentarą, tai bent jau man bus aišku, kad tokių minčių turiu ne vienas. Komentaruose taip pat galėsite pamatyti vieni kitų nuomones... Žodžiu, po mėnesio patikrinsiu, ar esu vienas, kuris taip mano, o dabar neriu į asmenines konsultacijas ir kitas veiklas. Sakau iki pasimatymo po savaitės toje pačioje vietoje, tačiau jau su kita tema.
