Šioje nišoje apskritai daug išradimų, kurie tik patvirtina, kad žmonės yra skirtingi ir daugiau nieko... bet nepasako, kodėl jie yra skirtingi, kur ir kokioje komandoje šis žmogus yra ar būtų nepakeičiamas... ir kodėl kai kurie žmonės virto vienokiais ir kitokiais. Taip atsitinka, kad psichologai nežiūri į žmogų kaip į visumą, o narplioja atskirą žmogų... jūs sakysite, kad psichologijų yra ivairių ir aš sutiksiu.... bet pranešimai, kuriuos jie daro, labai dažnai būna būtent tokie, todėl norisi apie juos plačiau padiskutuoti kelių A4 formato lapų rėmuose…
Nekvalifikuoti žmonės yra klaidingos nuomonės apie save, o kvalifikuoti – apie kitus
Mokslininkai Davidas Dunningas ir Justinas Kriugeris (Kornelio universitetas, JAV) padarė išvadą, kad „nekvalifikuoti žmonės yra klaidingos nuomonės apie save, o kvalifikuoti – apie kitus.“ Iš to kilo Dunningo-Kriugerio efektas – reiškinys, kai žemesnių gabumų žmonės nesugeba suvokti savo gebėjimų ribotumo. Dėl to nekvalifikuoti žmonės yra labiau linkę pervertinti savo gebėjimus nei kvalifikuoti. Be to, kvalifikuoti žmonės, lygindami save su kitais, yra linkę nuvertinti savo aukštus gebėjimus, dėl to imama manyti, kad užduotys, kurios yra nesudėtingos kvalifikuotiems žmonėms, turėtų būti nesudėtingos ir kitiems.
Jie greičiausiai pamiršo, kad žmonės yra skirtingai surėdyti savo smegenyse. Vieni natūraliai pasigamina testosterono savo smegenyse, kiti turi daugiau natūralaus serotonino be kažkokių išorės manipuliacijų ir t. t., todėl dėl savo galvos taip vadinamos chemijos ir elgiasi skirtingai ir tai nieko bendro su tuo pjūviu, kur jie bandė žvilgtelėti į šį reikalą, o tas pasakymas procentinė išraiška išvis yra apie nieką, nes tai tik parodo, kad žmonės išsidėstę labai dideliame spektre... pavyzdžiui, kitas realus tyrimas rodo, kad žmonių pirštai pasako labai daug apie įsitikinimų atstovėjimą.
Jeigu jūsų kairės rankos rodomasis pirštas stipriai trumpesnis už bevardį – tai jūsų kūne testosterono kiekis yra kur kas didesnis ir tikėtina, kad jūs nesate pelė po šluota... tai yra realus mokslinis tyrimas su konkrečia išvada, kurį atliekant, buvo tikrinamas žmonių testosteronas ir tai palieka realų pėdsaką... nesiplėsiu plačiau šioje vietoje, nes yra ir kitų požymių...
Žinau, kad nieko nežinau
Tie patys Dunningas ir Kriugeris, jei būtų labiau išprusę ir žiūrėtų ne tik psichologijos, bet pasikliautų ir išmintimi dar iki psichologijos atsiradimo, na arba bent įvertintų daugiau įtakos veiksnių... O štai mėgstamiausias senovės graikų filosofo Sokrato posakis buvo: „Žinau, kad nieko nežinau“ ir daugelio kitų senovės išminčių skirtingose kultūrose. Tai mums tik dar kartą parodo, kad tos pačios tiesos pasakymas kitais žodžiais – nėra išradimas. Geriausiu atveju jį galima vadinti redaktoriumi.
Yra žmonių, kurie vis dėlto siauroj nišoj daro atradimus, bet „virti“ psichologijoje ir nepasidomėti iki psichologijos mokslo atsiradusia išmintimi, būtų neatleistina, todėl dauguma tos srities specialistų daro išradimus sau ir draugams, bet ne žmonijai. Perfrazuoja tik tai kas gamtoje, istorijoje buvo seniai atrasta ir įrodyta. Platonas sakė „Kuo daugiau žinai, tuo mažiau žinai“. Galiausiai Diunningas ir Kriugeris, prieš tai nepasidomėdami išmintimis, sau atrado, kad žmonės, turintys mažai žinių, aršiau įrodinėja tiesą. Drąsiai teigsiu, kad dažnai taip pasitaiko, kad patys pseudo išradejai išranda kažką tik sau arba į save panašiems, vardan papildomo finansavimo visai sričiai… pinigai juk neatsiranda be garsių pareiškimų arba ne paslaptis, kad mokslui skiriami grantai, o pinigus reikia įsisavinti.
Kažkada, prieš dešimtmetį ar daugiau, kai pradėjau rašyti trumpus išminties sakinius, susidūriau su tuo pačiu efektu. Galiausiai, dabar parašiau frazę, kurią savo frazių karantininiame faile palaikau du-tris metus. Ir tai tik tam, kad įsitikinčiau, kad nebūtų kažkas anksčiau jau tai parašęs. Žmonės, kurie mažai domisi kitų žmonių išradimais, tikėtina, kad savo išradimus padaro tik sau.
Šiandien domėtis kitų išradimais yra kur kas lengviau nei praeities išminčiams. Tai galima padaryti prie paieškos sistemų praleidus dieną, nes reikėtų paieškoti keliose sistemose ir bibliotekose, kur google ar kiti paieškos įrankiai nepasiekia ir pasiekti visame pasaulyje esančią informaciją keliomis kalbomis.
Todėl drąsiai teigsiu, kad Dunningas ir Kriugeris atrado tik sau ir savo draugams senai žinomą tiesą, beje jeigu pasidomėtų geometrija, akivaizdžiai matosi, kad kuo didesnis žinių ratas, tuo didesnis lietimasis su nežinia. Arba pasakysiu buitiškai – kuo didesnė žinių sala, tuo daugiau turi pliažo zonos, kuri liečiasi su nežinios vandenynu, ir kuo daugiau sala plečiasi, tuo daugiau nežinios pliažo daugėja. Tai žino matematikai, bet nežinojo Dunningas ir Kriugeris, todėl po kiekvienos paskaitos, kurią pravedi vardan to, kad žinotum ar tavo klausytojai kažką išmoko, visada lauki klausimo. Nes tik kokybiški klausimai leidžia suprasti, kad tu praplėtei klausytojams žinias.
Žmonės, kurie nenustoja mokytis yra gyvi. Kuomet sustoji ir mojuoji laikinais diplomais, kurie nebuvo pratęsti puoselėjant tolimesnes žinias, turėtos žinios miršta lygiai taip pat, kaip ir atrofuojasi nelavinamas raumuo. Kūnas yra linkęs atrofuoti viską, kas yra nenaudojama. Tai puikiai žino ir fizikai, ir sportininkai. Lygiai taip pat kaip ir tie, kurie baigę aukštąsias mokyklas, nenaudoja savo žinių.
Įsivaizduojamas šalutinis poveikis didesnis nei tikrasis
Medicinoje mes turime tyrimus, kurie leido apibūdinti kitus du žodžius: placebo ir nocebo efektus. Kas nežinote, kas yra placebas, tai tartum religijoje būtų tikėjimas. Placebas dažniausiai veikia trisdešimt procentų atvejų, kuomet tuščia piliulė gydo tartum geriausias vaistas. 1981 m. buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu sveikiems asmenims prie galvos buvo pajungti elektrodai.
Žmonėms buvo sakoma, kad per juos bus paleista elektros srovė, dėl to po tyrimo gali skaudėti galvą. Elektros srovė taip ir nebuvo paleista, bet žmonės, įtikėję, kad jiems gali skaudėti galvą, po tyrimo skundėsi, kad jiems pasireiškė šis šalutinis poveikis. Tuomet buvo susidomėta placebo efekto priešingybe – NOCEBO efektu. Trumpai tariant, nocebo efektas įvyksta tuomet, kai žmogus, žinodamas, kad vaistai turi šalutinį poveikį taip tuo įtiki, kad šalutinis poveikis pasireiškia kur kas dažniau.
Nėra vieno atskiro žmogaus problemų
Kodėl pradedantysis psichologas, vadovaudamasis savo psichologijos žodynu, negali išspręsti taip vadinamų vieno žmogaus problemų?
Psichologija nuėjusi į atskirą nišą, kur netgi savo psichologiniuose testuose jie mato, kad žmonės yra skirtingi, bet elgiasi, lyg to nepastebėtų. Nėra vieno atskiro žmogaus problemų. Vieno žmogaus problemos neegzistuoja. Pirma pasakysiu, kad gamtoje viskas susiję. Nėra vieno medžio problemos, nėra vieno grybo problemos, nėra vieno vilko problemos. Nėra nei vienos problemos ten, kur susaistyta gyvybės bendruomenė.
Šios rūšys evoliucionavo taip, kad sudarytų bendruomenę. Pavyzdžiui, tokia keista gyvybės forma kaip grybas, plinta gyvūnų pagalba, kuomet gyvūnas suvalgo grybą ir aktyvuoja jo sporas savo skrandyje ir gyvūnas praplečia grybieną toliau, toliau ir toliau. Jeigu grybas norėtų daugintis kitu būdu, ne gyvūnų pagalba, jam reikėtų stipriai save pakeisti, prisitaikyti arba išnykti.
Išmintis skiriasi nuo proto
Lygiai taip pat ir žmogus, per daug metų jis plito ir gaudavo tarytum baudas iš gamtos, jei to nedarė, jeigu žmogiška giminė kvietė vidinėje bendruomenėje. Mes žinome apsigimimus, psichologų pakrikštytais sindromais, jeigu nesilaiko gamtos dėsnių, kuriuos atpažįsta net pradedantieji veidoskaitininkai vaikai.
Gamta tartum sufleruoja, kad su artimom tautom gyvenkite draugiškai. Tokiu būdu išspręsite savo gyvybės pratęsimą sklandžiai. Žmogus to kartais nesuprasdavo ir nuėjo primityviu keliu, užkariaudami grobdavo vienas kito moteris. Žmogus daug kur nuėjo primityvumo keliu, kitaip sakant – proto keliu, o ne išminties. Išmintis skiriasi nuo proto taip stipriai, kaip neoficialus pradedantieji fact checker’is nuo išminčiaus.
Nėra tokios fact checker’io galvos, kad sukrauti visas, kartais net viena kitai prieštaraujančias žinias, į vieną mažytę pradedančio fact checker'io galvą. Tai tas pats, kas sujungti visus pasaulio kompiuterius į vieną laptopą, kurio momenėlis neneša, kad žmogus nėra konvejerio būtybė, kur pirma ir paskutinė plytos yra vienodos.
Klijuojamo sindromo etiketės
Grįžkime prie psichologų. Psichologija nėra hualistinis mokslas, jie nebando žvelgti plačiau. Jie net viduje susiskaldę hierarchijos, kur psichologas nėra psichoterapeutas, psichiatras, o psichiatras nėra psichologas. Ratas neužsidarė. Jiems sunku suprasti, kad gamtoje keičiasi aplinkos. Šarminis gali surūgštėti, jei pakliūna į rūgštinę terpę, ir, kaip žinia, nebūna nieko absoliutaus.
Absoliuto nėra ir mano žodžiuose. Tarp santechnikų yra atsakingų žmonių, lygiai taip pat ir psichologų, kurie atsakingi ir su didele patirtimi pastebi bei privačiuose pokalbiuose dalinasi, kad ir su pačia psichologija nėra viskas gerai ir seniai reikia keisti patį psichologijos žodyną, kur dar seniau išvardintos ligos nėra ligos, o tik požymiai, kaip atpažinti talentą vienoje ar kitoje srityje. Šiandien galime sukurti daug sindromų, bet vienas – trumparegiškumo sindromas – galėtų būti naujas psichologo sindromas.
Yra psichologo sindromas, yra pradedančiojo fact checker’io, vienos teisybės sindromas. Šiai dienai pats žodis „sindromas“ yra tarsi keiksmažodis, nes jeigu jūs žinote pačio žodžio „sindromas“ reikšmę, jūs neturėtumėte naudoti jo daugeliu atvejų. Sindromas – medicinoje ir psichologijoje naudojamas terminas, reiškiantis grupę tam tikrų kartu pasireiškiančių klinikinių požymių, kuriuos paciente pastebi gydytojas bei pats pacientas (tik simptomai), ir kurių fiziologinė priežastis (liga, sutrikimas) dar nėra nustatyta arba nežinoma.
Psichologai, ar pajutote, kaip žodis „psichologo sindromas“ jus suerzino? Lygiai taip pat jaučiasi žmonės, nemėgstantys būti viešumoje, o jūsų pakrikštyti – Aspergerio sindromu. Kitą kartą, kai norėsite kažkam priklijuoti sindromo etiketę, pagalvokite, ar pats žodis nėra sindromiškas. Psichologo sindromas - kitiems sindromus klijuojantis žmogus. Taip mes jus atpažįstame. Pripažinkite, kad kraujomaišos, provokuojančios susirgimą, ir žmogaus, kuris tiesiog nemėgsta būti viešumoje, gal nereikėtų krikštyti tuo pačiu žodžiu „sindromas“. ADHD. Bipoliariškumas, hyper aktyvumo statusas. Taip, jis aktyvesnis, bet kas tame blogo? Nukreipkite jį tinkama linkme ir jis bus čempionas savo terpėje, tiesiog reikia tinkamai suformuoti komandą – mažą bendruomenę.
Gamta sufleruoja požymius, rodančius, kokiu keliu neiti
Nelaukite, kad aš jums rašyčiau populiariame puslapyje mokslinius straipsnius, nes dar reikia rasti mokslą, kuris apimtų visas išvardytas sritis. Ir ne vien tik šias, kurios „užkabintos“ tik šiame straipsnyje. Esu už platų matymą, kada į vieną bendruomenę suburiami visi siaurai mąstantys, kad mokslas, kuris yra toks įvairialypis, sueitų į vieną išmintį.
Priminsiu, iš vizualių bruožų galime atpažinti žmogaus vidų. Vienas iš Dauno sindromų atsiradimų yra kraujomaiša ir ji akivaizdžiai matoma. Gamta sufleruoja požymius, rodančius, kokiu keliu neiti, kur net pradedantieji fact checker’iai, neigiantys veidoskaitos / kūnoskaitos galimybes sutinka, kad žmonės, einantys šia linkme, vizualiai atskiriami plika akimi, net neturint plačių žinių profesionalioje veidoskaitoje. Tebūnie mano nuomonė tik nuomonė. Ir jei jūs turite platesnę – aš tik pasidžiaugsiu ir mielai paskaitysiu jūsų nepaviršutiniškus komentarus.
Bus daugiau…
