„Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė mano, kad yra kelios dedamosios dalys, kodėl jaunimo įsitraukimas yra vangus. Viena iš jų – pilietinio ugdymo pamokų spragos.
„Pilietinio ugdymo pamokos vyksta tik iki 10 klasės. Nuo 11 klasės, kai moksleivis ruošiasi rinkimams ir 18 metų įgyja teisę balsuoti, jis pilietinio ugdymo pamokų neturi. Jeigu moksleivio šeima nereflektuoja apie rinkimus, tai jis neturi erdvės švietimo sistemoje apie tai pakalbėti“, – teigė G. Vaitiekutė.
„Žinau, ką renku“ koordinatorė pastebi, kad jaunimas vangiau balsuoja ne tik Lietuvoje. Daugumoje liberaliosios demokratijos valstybių vyrauja tendencija, kad jaunimo aktyvumas rinkimuose dažniausiai yra mažesnis už bendrą balsuojančiųjų procentą. G. Vaitiekutė akcentavo, kad mažiau negandų politiniame ir asmeniniame gyvenimuose patyrę jauni asmenys rinkimuose dalyvauja vangiau.
Norint pagerinti jaunimo aktyvumą balsuojant, G. Vaitiekutė reikėtų kurti svarų partnerių tinklą su mokyklomis, kai apie rinkimus galėtų kalbėti sociologai, žurnalistai ir visuomenėje žinomi žmonės. Kuomet nėra partnerių tinklo, tada ugdyti pilietiškumą yra žymiai sunkiau.
„Aiški sistema, kaip mes norime ir ką mes norime pasiekti su pilietiškumo pamokomis, yra labai svarbu“, – kalbėjo „Žinau, ką renku“ koordinatorė.
Problema yra abipusė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) dėstytojas, doktorantas Giedrius Kanapka pastebi, kad praėjusiais metais vykusių rinkimų metų jaunimo aktyvumas buvo svyruojantis. Tačiau politikos mokslų doktorantas akcentuoja, kad jaunimo rinkiminis aktyvumas yra mažesnis už bendrą aktyvumo lygį rinkimuose.
Pavyzdžiui, Prezidento rinkimuose jaunų žmonių aktyvumas per pastarąjį dešimtmetį auga. 2014 m. balsavo apie 36% jaunimo, o 2019 m. – 46%. Kai tuo tarpu Seimo rinkimuose aktyvumo lygis išlieka panašus, kaip 2016 m. ir 2020 m., kada balso teise pasinaudojo 38% jaunų žmonių. G. Kanapka mato kelias priežastis, kodėl aktyvumas yra mažesnis.
„Visų pirma, jaunimas neturi susiformavusio įpročio balsuoti. Žmonės yra linkę su laiku labiau balsuoti, kadangi mato tai darančius aplinkinius, labiau domisi politika, juos liečiantys klausimai yra labiau aktualūs, dėl kurių vyksta diskusijos debatuose“, – tikino G. Kanapka.
Anot politikos mokslų doktoranto, politikai gali būti nesuinteresuoti savo kampanijos dalį skirti jaunimui aktualioms problemoms, nes jie rečiau ateina balsuoti. Toks pat vaizdas susidaro ir iš kitos pusės – jaunimas gali neturėti intereso politikai ir dėl nesidomėjimo valstybės reikalais nežinoti, kokius ir juos liečiančius klausimus svarsto renkami atstovai.
Kaip vieną iš pagrindinių problemų, kokią įžvelgia G. Kanapka, yra susijusi su jaunimo atlaidžiu požiūriu į ateitį. Mažėjant jaunimo aktyvumui balsavime, didesnę įtaką įgauna kitų amžiaus grupių rinkėjai, kurie gali išrinkti atstovus, netenkinančius jaunų žmonių poreikių.
Doktoranto manymu, jaunimas nebalsuodamas rinkimuose praranda galimybę turėti įtakos sprendimams, kurie turi tiesioginį poveikį jų ateičiai. Nebalsuojant nėra ugdomas supratimas apie demokratinius procesus, aktyvus įsitraukimas į politiką įprastomis dalyvavimo formomis ir įprotis balsuoti ateityje. Ir nėra magiško vaisto, kuris išspręstų tokią problemą.
„Universalios piliulės, kurią išgėrus sutvarkytume šią problemą, nėra. Dėmesys jaunimui turi būti iš politikų pusės, kad jaunimas matytų, jog yra sprendžiami jiems aktualūs klausimai ir jie patys yra kviečiami prisidėti prie aktualių problemų sprendimo. Tačiau norėti įsitraukti į procesus turi ir pats jaunimas“, – kalbėjo doktorantas.
Aplinka taip pat daro įtaką jaunimui
Jaunimas nebalsuoja ir dėl kitų priežasčių. Štai kalbinta studentė Austėja papasakojo apie savo patirtį. Ji išreiškė savo politinę valią tik vieną kartą – per 2023 m. savivaldybių rinkimus. Priešingai nei Austėja, jos šeimos nariai dalyvauja rinkimuose.
Merginos nuomone, ją balsuoti atbaido normalių kandidatų trūkumas ir galvoja, kad rinkimai yra tik kažkoks pramoginis šou. Taip pat jos draugų tarpe nėra daug balsuojančių žmonių, todėl ir įvyksta vadinamasis bandos jausmas.
Dar viena problemą, kurią dažnai pastebėjo studentė, yra tėvų, giminių ar kitų artimos aplinkos žmonių balsuoti už jų pažįstamus ar kaip nors kitaip susijusius kandidatus. Dėl to tėvai ir paprašė merginos, kad sudalyvautų rinkimuose.
„Dauguma tiesiog sako, kad Seimo rinkimai yra nesąmonė, nes ne žmonių balsavimas daro įtaką rezultatams, o būna nuspręsta pačių Seimo narių. Kai reikia rinkti Prezidentą, dažniausiai yra tik du kandidatai, o visi likę paprasčiausiai yra tik tam, kad pasirodytų“, – kalbėjo Austėja.
Teksto autorius – praktiką atliekantis Gintas Leišys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
