„Lietuvos kovos už savo Tėvynės laisvę, už savo valstybės egzistenciją ir už pačių savęs, pagaliau, egzistenciją“, – sakė partizanų apygardos vadas Juozas Mocius-Šviedrys.
„2500 mūsų yra žuvusių, ir Dievas mane nuturavojo, kad parodyti, kad pagarba mums yra. Jūs suteikėt, jaunimas“, – teigė partizanas Juozas Jakavonis – Tigras.
Iškilmėse dalyvavę šalies vadovai sakė, kad be šių žmonių aukų būtų nebuvę ir mūsų.
„Pašauti girių tankmėje, susprogdinti žeminėse, paniekinti miestelių aikštėse. tai kas anuomet atrodė kaip pralaimėjimas, mūsų akyse prilygsta pergalei. Žmogaus dvasios triumfui didžios neteisybės akivaizdoje“, – sakė kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šie žmonės pasirinko sąmoningai, net ir žinodami tą vidutinę trukmę miške. mažiau negu metai laiko, su labai aiškia baigtimi, tai yra jų jaunų vyrų ir moterų apsisprendimas buvo. Paaukoti gyvybę už mus visus“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis.
„Ši kova rezistentų, buvo karo tąsa. Buvo karas. Laisvės karas“, – sakė faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją Lietuvoje vyko beveik dešimtmetį, nuo 1944 iki 1953 metų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų. Iš 20-ies tūkstančių tik 11-os tūkstančių vardai ir pavardės yra žinomos. Gal todėl buvo pasirinkta tokia forma – piliakalnyje įsmeigtas kalavijas. Tai žymi simbolinę karių palaidojimo vietą, pagerbia ypatingą drąsą parodžiusius karius ir saugo mirusiųjų vėles.
Memorialo dalimi taps ir prieš dvejus metus Kryžkalnyje pastatytas paminklas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti – koplyčia-varpinė. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.
