ŠMSM, norėjusi galimų tėvų pateisinti dienų skaičių padidinti nuo trijų iki penkių, nusprendė palikti tai nuspręsti ugdymo įstaigoms. „Ministerija siūlo papildyti mokymo sutartis, kurias pasirašo mokykla ir tėvai. Pagal jas tėvai patys galėtų pateisinti atitinkamą laikotarpį mokinių praleistas pamokas, priimdami savo atsakomybę“, – sakė laikinai pareigas einanti Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
Savo ruožtu medikai sako, kad konkretus dienų skaičiavimas ne tik nubrauktų gerą idėją, bet ir yra daug žalingesnis pačiam vaikui.
Skaičiuoti dienas – absurdiška
Aukštadvario PSPC šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės teigimu, būtų sudėtinga numatyti tam tikrą konkretų dienų skaičių, kiek dienų gali tėvai pateisinti.
„Ligos eiga yra nenuspėjama. Vienam komplikacija vystosi pirmą antrą parą ir reikia jau skirti rimtesnį gydymą antibiotikais. Tačiau kitąkart esant virusiniam susirgimui kontrolė paskiriama po kelių dienų, nes nežinai, kaip toliau organizmas kovos. Tai būtina tam, kad ir neužleistum ligos, ir per anksti antibiotikų nepaskirtum. Būna, pacientas karščiuoja ir 7–10 dienas, bet antibiotikai nepaskiriami. Taigi, nubrėžti konkrečią ribą, po kiek dienų reikėtų kreiptis į gydytoją, labai sudėtinga“, – kalbėjo ji.
Įvertinti – tėvų atsakomybė
Medikė akcentavo, kad toks, atrodytų, paprastas dokumentas gydytojams ir slaugytojams – išties tik papildoma bereikalinga administracinė našta. „Formalumai formalumais, tačiau visgi jei vaikas serga, yra tėvų atsakomybė ir sprendimas, kada reikia kreiptis į gydytojus. Jei su gydytoju yra nuosekliai bendraujama, šeima žinoma, neretai pakanka ir telefoninio kontakto nuspręsti, koks bus gydymo planas. Dažniausiai ikimokyklinio ir pirmų klasių amžiaus vaikus vargina sloga, gerklės skausmas, pakosčiojimai, tad tėvai, įvertinę temperatūrą, paprastai yra išmokę atpažinti, kada vaikas dar gali likti namuose. Atvedus vaiką vien dėl formalumo, jis koridoriuje praleis ilgesnį laiką ir, ypač jau esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir gripo sezonui, didėja rizika vaikui namo parsinešti rimtesnę bacilą ir įsisirgti“, – J. Dūdienė.
Anot gydytojos, ne ką mažiau blogesnė situacija, kai vien dėl formalaus antspaudo tėvai į tokią aplinką atveda sveiką vaiką, taip tik didėja rizika „atkristi“. „Jau nekalbu apie tai, kad vien dėl šio popieriuko ilgėja eilės“, – pridūrė gydytoja.
Kartu pašnekovė nebuvo linkusi palaikyti svarstymų, neva tėvai tokia laisve gali imti piktnaudžiauti ir išrašyti „pažymą“ vaikui iš tiesų nesergant, o, pavyzdžiui, kartu su tėvais išsiruošus į kelionę.
„Štai dabartinė tvarka išties sudarydavo sąlygas korupcinėms apraiškoms, nes tėvai ateidavo pas gydytojus prašydami pamokas pateisinti „dėl ligos“, nors išties norėjo kažkur išvykti. Tačiau tikrai nereikėtų kalbėti apie atvejus, kai tėvai sąmoningai piktybiškai nesikreipia į gydytojus, kai vaikas serga. Tėveliai kaip tik dažniau linkę greičiau be reikalo atskubėti „dėl visa ko“, – pastebėjo J. Dūdienė.
Nelankymo problemas sprendžia
Laikinoji viceministrė K. Tiesnesytė priminė, jog yra aiškiai paskirstyta atsakomybė tarp savivaldybės, mokyklos ir tėvų, numatyti pagalbos būdai nelankantiems mokiniams.
„Ministerija savivaldybėms, mokykloms yra išsiuntusi raštą, kuriame primenama mokinių apskaitos tvarka. Mokinių lankomumą koordinuoja klasių vadovai, auklėtojai. Jie stebi mokinių elgesį, pasiekimus, pareigų vykdymą, apie tai informuoja tėvus. Klasių vadovai koordinuoja pagalbos teikimo būdus nelankantiems mokiniams, bendradarbiauja su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija.
Tais atvejais, kai pati mokykla negali išspręsti vaiko nelankymo problemos, jei šeima nebendradarbiauja, mokykla turi teisę kreiptis į policiją ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padalinius“, – aiškino ji.
Tikisi sveiko proto dialogo
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininko Dariaus Trečiakausko nuomone, ši tvarka nėra nauja, o kaip tik sugrįžimas prie sveiko proto.
„Išmintingos mokyklos ir dabar suprasdavo, kad ne į viską reikia žiūrėti formaliai ir nereikalaudavo gydytojo pažymos, jei vaikas tiesiog peršalo grįžęs sušlapęs kojas. Tačiau tikrai niekas negalvoja, kaip „išsukti“ vaikus nuo mokyklos. Turėtų kaip tik būti labiau skatinamas tarpusavio pasitikėjimas – lygiai kaip tėvai pasitiki mokytojais leisdami vaikus į mokyklą, lygiai taip pat ir mokykla turi dirbti su tėvais ir jais pasitikėti.
Tėvų atstovo manymu, bendro susitarimo klausimas yra ir pateisinti galimų dienų apribojimas: „Čia vėlgi reikėtų laikytis proporcingumo ir protingumo kriterijaus. Jei kas nori rašyti pateisinimą mėnesiui ar dviem, gal jau tikrai laikas kreiptis į gydytoją? Galbūt numatytas dienų skaičius kaip tik būtų saugiklis.“