Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį. Perdegę gydytojai ne tik nebejaučia pasitenkinimo darbu, bet ir rizikuoja dažniau suklysti pradėdami kelti pavojų pacientams.
Teigiama, kad kaltininkų dėl tokios medicinos darbuotojų būklės – ne vienas. Kaip vienas iš svarbiausių priežasčių susirinkusieji į Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdį įvardijo tiek fizinį ir emocinį smurtą iš pacientų, tiek pačių specialistų pervargimą dėl didelių darbo krūvių ir spaudimo darbo aplinkoje.
Sumušta paciento, bet pati kalta?
Kalbėdama apie smurto atvejus darbe Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva įvardijo tris pagrindinius aspektus, kurie galėtų keisti situaciją.
Vienas jų – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriuos Seimas jau priėmė. Jais numatoma, kad už viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų, tarp kurių – ir medikai, „garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu“ bus galima susilaukti baudos nuo 50 iki 300 eurų. Vis tik gydytoja teigė, kad realybėje to įgyvendinimas yra apsunkintas.
„Dabar turime vieną paskutiniųjų atvejų, kai gydytoja darbe patyrė smurtą. Ji buvo sužeista – trenkta į krūtinę, buvo iškoliota, apspjauta ir viso to fone gydymo įstaiga pasakė: „Blogai tai, bet toliau tęsk darbą, nes nėra kur pacientų padėti“. Ir kai gydytoja kreipėsi dėl teisininko pagalbos, nes gydymo įstaiga yra didelė, jai atsakė, kad čia jos problema ir gydymo įstaiga nemokės už teisininko paslaugas.
Gerai, kad ji kreipėsi į mus, tapo nare ir įsijungė mūsų teisininkai. Bet teisme, kur nuėjo savo noru, be advokato, be gydymo įstaigos pagalbos, ji buvo apkaltinta, kad nesuvaldė situacijos, nes nepasikvietė psichiatro šalia paciento, kuris turi F kodo diagnozę. Tad, suvok, vos ne pati nusipelnė smūgių ir visų kitų dalykų... O pacientas buvo ir su lydinčiu asmeniu, bet pagalbos gydytoja nesulaukė“, – skaudžiu atveju dalinosi profesinės sąjungos atstovė.
Šeimos gydytoja pabrėžė, kad ypač jų bendruomenės labai laukiamos Pacientų teisės ir žalos įstatymo pataisos, kurios numatytų teisę tam tikrais atvejais gydytojams atsisakyti teikti planines paslaugas.
„Dar turime situaciją dėl prisirašymo prie įstaigos tvarkos pirminės priežiūros įstaigose. Esame ministerijai dėl to pateikę pasiūlymus prieš kokius metus ir tikiuosi, kad kitais metais jau bus priimti spendimai. Nes dabar pacientas gali spardyti duris ir įstaigos praktiškai neturi galimybės tokio paciento nei išprašyti, nei išregistruoti“, – konstatavo A. Astafjeva.
Pasak jos, esama atvejų, kai pacientai net kuria filmukus, rašo komentarus „Youtube“, tačiau ir toliau eina pas tą patį gydytoją: „O gydymo įstaigos yra surištomis rankomis ir nieko padaryti negali.“
Įstaigos slepia, nes vengia patikrinimų
Šeimos gydytojų atstovė teigė, kad tokia situacija dažnai susiklosto dėl to, kad gydymo įstaigos neturi, kaip įrodyti įvykusio smurto. Kitą kartą tokie atvejai tiesiog slepiami, nes bijoma neplaninių patikrinimų, kuriais, kaip ir kreipimusi į žurnalistus, grasina patys pacientai.
„Pacientas dažnai yra silpnoji pusė. Bet lygiai taip pat gydymo įstaigos slepia ir užglaisto situacijas, nes tiesiog nenori turėti konflikto su pacientu. (...) Pacientui užpildžius skundą Akreditavimo tarnyba pradeda neplaninį patikrinimą ir per 7 dienas įstaiga privalo pateikti paaiškinimus ir krūvą dokumentų. Tai yra per mažas terminas. Gydymo įstaigos vengia fiksuoti tokius dalykus, užglaisto situaciją prieš medikus, nes tiesiog nenori sulaukti tokio patikrinimo“, – kalbėjo A. Astafjeva.
„Nes dabar pacientas gali spardyti duris ir įstaigos praktiškai neturi galimybės tokio paciento nei išprašyti, nei išregistruoti“, – sakė A. Astafjeva.
Gydytojai jaučiasi pažeidžiami, nes neturi nei apsaugos priemonių, nei veikia apsaugos tarnybos.
„Vienintelė apsaugos priemonė mano kabinete yra neurologinis plaktukas, kad ir kaip tai juokingai skambėtų. Bet aš neturiu net apsaugos mygtuko, jokios galimybės apsisaugoti, negaliu išeiti, nes visais atvejais būsiu apkaltinta, kad neteikiau paslaugos ir pacientui pablogėjo būklė. Kitiems net ir turint apsaugos mygtukus, jie nesuveikia, apsaugos įmonės neatvažiuoja“, – kalbėjo LŠGPS atstovė.
Apsauga – ne ligoninės darbuotojams
VUL Santarų klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė atkreipė dėmesį, kad net didesnėms ligoninėms ir turint apsaugą, paaiškėja, kad darbuotojų saugoti jie neprivalo.
„Tai ar nereikėtų įpareigoti iš aukščiau, kad būtų saugomas ne tik namelis. Nes kai kur skundžiamasi, kad nėra apsaugos, niekas neateina, bet patys apsaugos darbuotojai pagal sutartį neprivalo mūsų ginti. Čia teisiniai reikalai, bet viskas atsiremia į pinigus, kiek kainuoja vienokia ir kiek – kitokia sutartis“, – konstatavo ji.
Taip pat gydytoja svarstė, ar neturėtų būti tokiuose įpareigojimuose įstaigoms ir turėti apsaugą, kuri galėtų teisėtai suvaržyti agresyvūs pacientus.
„Nes yra du tipai problemų – vienas variantas, kai galima pacientą pastatyti už durų ir nebeteikti paslaugos. Kita situacija yra priėmimo skyriuose, kai pacientai yra paveikti tam tikrų medžiagų ar savo ligos būklės ir negalime atsitraukti, neteikti paslaugų net to norėdami. Dabar turime tik tokius protokolus, kur parašyta, kad esant agresyviam pacientui, delyrui, turime suleisti to ir to ir vėliau jį fiksuoti, bet kaip tą padaryti, tai nėra techniškai paprasta. Šioje vietoje esame visiškai nesaugūs“, – teigė G. Tomkutė.
Atsakomybė – įstaigos vadovo
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Panavienė pabrėžė, kad prie medikų emocinės gerovės pirmiausia neprisideda tai, kas vyksta sveikatos priežiūros įstaigų viduje.
„Vis dar girdime apie įsigalėjusią hierarchiją, labai prastą psichologinį klimatą sveikatos priežiūros įstaigose. Kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos tikrai jau įsisteigė smurto darbo aplinkoje komisijas ir žmonės gali teikti užklausas. Bet tai turbūt matoma tik keliose įstaigose. Tai labai kelia nerimą – nes įstaigos tarsi turėtų užtikrinti psichologinę gerovę, bet už tai nelabai yra kam nors atskaitingos“, – akcentavo ji.
Gydytoja priminė skaudų įvykį, kad kai po Santaros klinikose įvykusios chirurgo savižudybės atvyko mobili komanda iš Sveikatos apsaugos ministerijos psichologinei pagalbai teikti, ją gauti galėjo ne visi.
„Ką rezidentai mums sakė, kad jie visgi turėjo likti postuose, toliau žiūrėti pacientus ir net negalėjo pasinaudoti šia psichologine pagalba“, – sakė A. Panavienė.
Ji pabrėžė, kad labai daug kas priklauso nuo įstaigos, atskirų klinikų ar padalinių vadovų ir nuo pačios įstaigos politikos.
„Labai džiaugiamės, kad toliau vyksta mūsų kartu su SAM vykdomas projektas, kai teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos medikams, jų per šiuo metus buvo suteikta daugiau nei 120.
Bet reikia suprasti, kreipiasi tik tie žmonės, kurie sužino apie projektą, bet tai nėra visuotinai kažkaip prieinama, kad visi įstaigose turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą“, – svarstė JGA prezidentė.
Perdega dėl per didelių krūvių
Posėdžio metu pažymėta, kad į perdegimą medikus atveda ir beprotiškas darbo krūvis. Skundžiamasi, kad be kelių specialybių gydytojų darbo krūviai nėra reglamentuoti.
„Galime turėti 30, 50, 70 pacientų per dieną – gydymo įstaigos suinteresuotos priimti visus, nes įstatymas reikalauja skubiai priimti per parą. Skubios pagalbos skyriams irgi yra ta problema – kiek atveš, išrūšiuos, tiek pacientų ir turės priimti. Ir slaugytojai pervargsta“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Ir nors seniai yra nustatytos rekomendacinės normos, kiek pacientų turėtų prižiūrėti slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai, realybė pribloškia.
„Štai turime skundą iš Šiaulių ligoninės, kad viename skyriuje, kuriame guli 40 pacientų, naktį budi viena slaugytoja be nė vienos slaugytojo padėjėjos. Įsivaizduokite, koks yra darbo krūvis, bet iš gydymo įstaigos poreikio, kad jiems trūksta darbuotojų, matyt, tokio nėra išsakyta. Tad matau ir darbdavių piktnaudžiavimą, jie tenkinasi tuo, kad yra keli darbuotojai ir jiems sukrauna visus krūvius“, – kalbėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Problemos mastą atskleidė ir neseniai Valstybės kontrolės atliktas auditas. Išankstinio tyrimo duomenys atrodo dramatiškai: pasirodo, duomenys apie slaugytojų poreikį, kokį pateikia gydymo įstaigos ir ministerija, skiriasi 5 kartus, o slaugytojų padėjėjų – net 36 kartus.
„Tad net neturime realių duomenų, kokį krūvį vienas darbuotojas atlieka ir kiek jų realiai mums trūksta. O kad nemažai įstaigų piktnaudžiauja, juolab kad nėra atskaitingos SAM, tai tikrai taip yra, net ir tos įstaigos, kurios pavaldžios ministerijai“, – pastebėjo J. Sejonienė.
Ji pridūrė, kad į perdegimą gydytojus specialistus veda ir siekis užsidirbti juos tenkinantį atlyginimą. Dėl to jie dažnai priversti dirbti per kelias gydymo įstaigas, neretai – ir skirtinguose miestuose.
„Tai atsiliepia jų gyvenimo kokybei ir poilsio intensyvus darbo režimas neprideda. Dar problema – didelis specialistų trūkumas, ypač regionuose. Į čia jie viliojami santykinai mažesniu darbo užmokesčiu, kur už mažesnes darbo valandas darbo užmokestis kur kas didesnis. Bet (tiek dirbdami ir važinėdami, – red. past.) gydytojai nebeturi galimybei nei fiziškai, nei emociškai pailsėti“, – dėstė parlamentarė.
Darbas – tas pats, bet pavargsta nevienodai
Savo ruožtu konservatorius Linas Slušnys atkreipė dėmesį, kad perdegimo darbe rizika priklauso ne vien nuo krūvio.
„Matome kartais tuos žmones, kurie perdega, bet tuo pačiu žmones, kurie sugeba neperdegti, nors dirba lygiai tiek pat ir daro tą patį. Tai klausimas, kaip čia yra. Yra žinoma, kad dar yra namai, laisvalaikis, ir jei tos zonos gerai tarpusavyje dera ir žmogus jaučiasi komfortiškai, paprastai jūs net negausite atsakymo, kad jam kažkas blogai, nors krūviai dideli. Kita vertus, kai sakoma, kad orų atlikimą nori gauti, tai šiandien kartais atrodo, kad kai kurie ne oraus atlyginimo nori, o uždirbti visus pinigus“, – svarstė Seimo narys.
Skyrių vadovai neturi supratimo, juos reikia mokyti, kaip reikia vadovauti medikų kolektyvams. Iš šių įtampų turime perdegimus, iš perdegimų turime išėjimus iš darbo ir galų gale pačias baisiausias pasekmes“, – konstatavo R. Jarošienė.
Taip pat jis antrino, kad atmosfera įstaigoje iš esmės priklauso nuo vadovų suvokimo lygio.
„Įstaigos nors kartą (geriau – du) per metus turėtų vertinti atmosferą savo įstaigos viduje. Tada sudaromas žemėlapis, kur yra didžiausios problemos ir yra pradedamas po truputį didinti saugumas medikams ir pacientams. Toliau galima nuosekliai vertinti, kokia yra raida. Tokios kultūros sveikatos įstaigose Lietuvoje nepastebiu. Ir tada atrodo, kad tai nereikšminga, kad gydytojai, slaugytojai kažkaip susitvarkys.
Žinau, kad tokie tyrimai daromi Amerikos, kai kuriose Vokietijos ligoninėse. Yra suvokiama, kad darbo kokybė priklauso nuo žmogaus savijautos“, – pasakojo L. Slušnys.
Gali pasiskųsti tik išėję iš darbo
Lietuvos gydytojų psichiatrų sąjungos pirmininkė Ramunė Mazaliauskienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad medikai, o ypač slaugytojai yra labai nerevoliucinga darbuotojų grupė ir jiems nėra įprasta sakyti „ne“, o tai – tiesus kelias į perdegimą.
„Ar jų yra prašoma, ar jiems liepiama, užtenka paprašyti ir visi daro įvairiausius dalykus. Tokiu atveju galimybės persidirbti yra pačios puikiausios. Ir tada jau nebeveikia niekas – nei šeima, nei įprastiniai poilsio būdai, nei knygų skaitymai, nei kinas“, – pastebėjo ji.
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė gi atvėrė skaudžią realybę ir teigė, kad medikai net neturi sąlygų išsakyti kitokią nuomonę.
„Jūs sakote, kad medikai yra nerevoliucingi, taip, jie tokie vien dėl to, kad juos kausto baimė – pabandyk kolektyve pasakyti kažką tokio, kas netiks, tu tiesiog būsi balta varna, į kurią visi žiūrės per padidinamąjį stiklą. Būsi tikrinamas, nebūsi skatinamas, tau nebus taikomos jokios skatinimo priemonės, visada bus ieškoma priekabių.
Pažiūrėkite, kada žmonės, medikai, pasiskundžia lygioms galimybėms ar kitur – tik tada, kai išeina iš darbo. Kitokių būdų nėra. Ir iš čia kyla psichologinės įtampos. Jos kyla iš paties kolektyvo, nes nieko nėra baisiau būti pačiame kolektyve balta varna – tuo, dėl ko tavęs kolektyvas nesupranta. Ir žmonės neturi kur kreiptis“, – kalbėjo medikų atstovė.
Jos teigimu, yra sukurtos įstaigose organizacijos, kur gali kreiptis pagalbos, bet tai yra neveiksminga. Tuo metu pats aukščiausias įstaigos vadovas gali net nieko nežinoti apie realią situaciją.
„Atmosferos įvertinimas, anketavimas – klausimas, kiek iš tų žmonių turės drąsos parašyti teisybę. Tikiu, kad vienetai ir vėl turime iškreiptą vaizdą. O tas nepatogumas kolektyve... Skyrių vadovai neturi supratimo, juos reikia mokyti, kaip reikia vadovauti medikų kolektyvams. Iš šių įtampų turime perdegimus, iš perdegimų turime išėjimus iš darbo ir galų gale pačias baisiausias pasekmes“, – konstatavo R. Jarošienė.
SAM teigia, kad reikalai nestovi vietoje
Patikinęs, kad jam pačiam kaip gydytojui negera girdėti apie šiuos skaudulius, sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius priminė, kad 2021 m. buvo priimtas darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose veiksmų planas.
„Yra planuojama tęsti supervizijas, savitarpio pagalbą. (...) Mažai kalbėjome apie medikų rengimą, bet taip pat aukštosiose mokyklose buvo skirtas dėmesys tiek psichologiniam atsparumui stiprinti, tiek konfliktų sprendimui, nes žiūrime ne tik į dabartį, bet ir ateitį, tuos žmones, kurie ateis ir bus vadovai. (...)
Taip pat buvo ir kompetencijų ugdymo srityse, ir savižudybės grėsmės atpažinimo, pirmos psichologinės pagalbos teikimo mokymai, grupinės ir komandinės supervizijos tiek darbuotojams, tiek vadovams, konfliktų valdymo pasitelkiant mediaciją mokymai“, – vardijo naujasis Arūno Dulkio patarėjas.
Pasak jo, naujovė yra ta, kad pagal naują redakciją vadovams tobulinimo programas turi sudaryti intervizijos, supervizijos ir nustatyta, kad bendrųjų neklinikinių profesinių kompetencijų tobulinimas turi sudaryti ne mažiau 10 proc.
„Šiais metais yra priimta palankios darbui aplinkos kūrimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje koncepcija, kuri visoms įstaigoms uždeda kaip skėtį – gaires, rekomendacijas, į ką taip pat galime atsiremti, jei išgirstame, kad kyla vienokių ar kitokių iššūkių ir kokių lūkesčių darbuotojai gali turėti darbdaviui.
Taip pat ir atnaujintoje 2023 m. kolektyvinėje šakos sutartyje yra numatytos medikų sveikatą ir gerovę darbe didinančios priemonės. Dėl smurto prevencijos – vienas pakeitimas, didinantis atsakomybė patiems pacientams, buvo priimtas. O kitas aspektas dėl atsisakymo teikti paslaugų – Vyriausybė tam kaip ir pritarė, šuo metu Seime jis yra svarstomas“, – situaciją komentavo E. Diržius.
Jau penkta mediko savižudybė per 5 metus: kolegos kelia įvairias versijas:
Ir klasikinis požymis - prie PROPAGANDINIŲ straipsniu NIEKADOS nepateikiama statistika, nei kiek pacientu is tūkstančių i vizitą neatėjo, nei kiek tu agresyviu pacientu buvo ir kuo tas agresyvumas pasireiškė.
Tiesiog tai tokia konservu politika - “pacientas visada kaltas”.
