Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Gintautas Vaitkevičius TV3.lt pasakojo, jog per metus ligoninėje sulaukiama kokių 20-ies tokias traumas patyrusių pacientų. Didžiajai daliai jų prireikia operacijos. Nors šiemet tokių dar nepasitaikė, medikai sako su nerimu laukiantys savaitgalio, kada lietuviai atsigaivinti nuo neslūgstančio karščio plūstels prie atvirų vandens telkinių.
Birželį – daugiausiai pacientų
„Ypač birželį, atšilus orams, padaugėja tokių atvejų. Gal žmonės būna labai išsiilgę vandens, maudynių, bet vos priėję prie telkinio aklai puola nerti. Tačiau nepamatuoja, kad situacija nuo praėjusių metų gali būti pasikeitusi – nusekęs vanduo ar ant dugno atneštas koks akmuo, rąstas, atsiradusi smėlio sąnaša“, – kalbėjo gydytojas.
Patyrusieji traumas paprastai lieka paralyžiuoti visam gyvenimui. „Dažniausiai tai būna jauni, darbingo amžiaus vyrai, turintys šeimas, mažus vaikus. Jie lieka prikaustyti prie patalo, reikalauja slaugos. Griūna šeimos gerovė, atsiranda psichologinės problemos, tad situacijos tikrai liūdinančios“, – kalbėjo G.Vaitkevičius.
Kaltas ir alkoholis
Medikas neslepia, kad pusė tokių į klinikas patenkančių pacientų būna neblaivūs. „Tačiau jų tiesiog daug net neatvažiuoja, nes nuskęsta. Pirminė priežastis, kodėl žmogus nuskęsta – ne todėl, kad nemokėjo plaukti, o patyrė traumą – susilaužė stuburą ir negalėjo išplaukti“, – sakė jis.
Pažeidžia nugaros smegenis
Nesėkmingai neriant paprastai galva trenkiamasi į dugną ar kitą kietą daiktą. Dažniausiai tokiu atveju nukenčia kaklinė sritis – lūžta stuburas arba išnyra slanksteliai. Taip sužalojamos nugaros smegenys, esančios kaklinėje nugaros srityje. Jos gali būti sutraiškomos arba nutraukiamas vientisumas, tad negali atsistatyti jų funkcionavimas.
Ar po tokios nelaimės žmogus galės vaikščioti, dažniausiai išduoda pirmos minutės žmogų ištraukus iš vandens. „Jei jis valdo rankas ir kojas, dažniausiai tą galės daryti ir po operacijos, vaikščioti be žymesnių pasekmių. Jei dalinai pažeidžiamos nugaros smegenys, prognozė labai bloga – atsistato tik keli procentai“, – negailestingą verdiktą įvardino gydytojas.
Sėda į neįgaliojo vežimėlį
Palangos reabilitacinės ligoninės pavaduotojos medicinai Juditos Daratienės teigimu, tikimybė, kad praėjus reabilitacijai po pilno pažeidimo jis taptų ne pilnas, lygi tik 10-iai procentų. „Kitu atveju tenka pratintis gyventi neįgaliojo vežimėlyje“, – konstatavo ji.
Pašnekovė sakė, jog po nesėkmingų šuolių į vandens telkinius paralyžiuoti pacientai sudaro pastovią įstaigoje gydomų žmonių dalį. „Tai būtų kone trečdalis jaunų, darbingo amžiaus pacientų. Nei rankų, nei kojų, nepajudinantys jie gali tik gulėti. Toliau – išmokti judėti vežimėliu, valgyti, išsivalyti dantis su specialiu rankos įtvaru. Gali išmokti naudotis telefonu, kompiuteriu su specialiais prietaisais. O visiems kitiems veiksmams atlikti reikės aplinkinių pagalbos“, – kalbėjo J.Daratienė.
Jis pridūrė, jog guodžia tai, kad pasaulyje technologijos tobulėja – vežimėlį, namų aplinką galima valdyti garsu.
Kaip elgtis ištraukus skęstantįjį?
Jei įtariama, kad žmogus maudydamasis patyrė traumą, ištraukus iš vandens jį reikėtų stengtis kuo mažiau judinti. „Gerai būtų asmenį į krantą išnešti keliems žmonėms, prilaikant ne tik kūną, bet ir galvą. Jei reikia, suteikti pirmąją pagalbą, atlikti dirbtinį kvėpavimą ar išorinį širdies masažą. Kartu kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Jei žmogus atgauna sąmonę, reikia klausti, ar neskauda sprando, rankų, kojų.
Tokiu atveju žmogų būtinai reikia palikti gulėti aukštielninką, šiltai apkloti ir laukti greitosios pagalbos, jokiu būdu nevežti savo automobiliu. Netinkamai transportuojant gali įvykti antrinis smegenų pažeidimas – žmogų ištikti paralyžius, nors iš pradžių jo nebuvo“, – pabrėžė G. Vaitkevičius.