Nors į burnos sveikatą neretai vis dar linkstama žiūrėti atsietai nuo viso organizmo, vis daugiau specialistų pažymi, kad problemos, prasidedančios burnoje, gali turėti didesnį, nei galvojama, poveikį visam organizmui.
Kitaip sakant, žmogus gali nejausti jokio skausmo ar kitų akivaizdžių simptomų, tačiau nebylūs uždegimai burnoje gali stipriai paveikti bendrą organizmo būklę.
„Tyrinėjame tylių uždegimų žandikauliuose sąveiką su sisteminėmis ligomis, nes tai vienareikšmiškai yra susiję. Tylūs uždegimai neduoda nieko žinoti apie save – neįtariame, kad juos turime, nes jų neskauda, jie neparausta, nesutinsta, bet išskiria vadinamus chemokinus, toksinus į kraują taip išbalansuodami imuninę sistemą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo gydytoja odontologe Sandra Butkiene.
Tai, kas darosi burnoje, išbalansuoja visą imuninę sistemą
Tokie uždegiminiai židiniai daugiausiai atsiranda dėl blogai ištraukų dantų, ypač protinių, tose vietoje, kur yra metaliniai implantai, endodontiškai gydyti dantys.
„Neteisingai ištraukus dantį 70–80 proc. atvejų susidaro toks tylus uždegimo židinys, kur gaminasi citokinai. Tai tarsi laiškeliai imuninėje sistemoje, kurie sako: „Ateikite, ląstelės, čia ir slopinkite uždegimą“.
Taigi nustatinėjama ir jų koncentraciją kraujyje. Jei tas signalas trunka visą laiką – 24 valandas, imuninė sistema tiesiog yra išbalansuojama ir tada prasideda įvairios ligos – ir autoimuninės, ir ligos dėl imunosupresijos, net onkologiniai susirgimai.
Įprastai tokie signalai yra gerai, bet tokio židinio pati imuninė sistema sutvarkyti negali, nes ten yra arba metalinis implantas, arba endodontiškai gydytas dantis, ar susidariusi kažkokia vadinama riebaline degeneracinė nekrozė toje vietoje, kur buvo ištrauktas dantis.
Jei tokie signalai eina visą laiką, kol imuninė sistema išsibalansuoja ir negali normaliai reaguoti į kitus susirgimus“, – komentavo gydytojas neurologas Valdas Butkus.
„Tyrinėjame tylių uždegimų žandikauliuose sąveiką su sisteminėmis ligomis, nes tai vienareikšmiškai yra susiję.“
Jis pasakojo, kad norint aptikti klastingus tylius židinius burnoje, pasitelkiami ir nauji tyrimai – vadinamasis žandikaulių ultragarsas, mat jų nesimato net 3D rentgene. „Ultragarsas leidžia pamatyti tuos sumažėjusio tankio kaulo zonas ir įtarti, kad ten yra tas tylusis uždegiminis židinys“, – sakė V. Butkus.
Dentalinis stresas – ne mažiau pavojingas
Nors pastaruoju metu dažnai dar susiduriama su požiūriu, kad burnos sveikata tarsi atsiejama nuo bendro žmogaus organizmo sveikatos, pašnekovas pabrėžė, kad taip manyti tikrai neteisinga.
Pasak jo, ne veltui atsidarius garsių pasaulio klinikų tinklalapius, vienas pirmųjų pasitiks devizas, kad burnos sveikata yra langas į bendrą sveikatą.
„Pasaulyje visur labai didelis dėmesys yra skiriamas burnos sveikatai ir kelias į sveikatą prasideda būtent nuo to. Pas mus gi žiūrima labai formaliai – padaroma rentgeno nuotrauka, joje nesimato kažkokių židinių, viskas gerai, bet toksinų rentgeno nuotraukoje ir nesimato“, – kalbėjo gydytojas ir pridūrė, kad čia reikia atlikti ir toksikologinius, ir kraujo imunologinius, ir seilių fermentinius tyrimus.
Jis priminė, kad stresas dažnai yra viena pagrindinių priežasčių, kas sukelia lėtines ligas. „Bet stresą mes dažniau suprantame kaip psichologinį dalyką, ir galbūt net neįsivaizduojame, kad stresas gali būti sukeltas ir daugelio ir kitų veiksnių, tai gali būti ir dentalinis stresas dėl toksinų.
Taip pat tai gali būti biologinis, fiziologinis stresas, atsirandantis dėl medžiagų apykaitos sutrikimo. Jei mus nuolat veikia kažkokie stresoriai, imuninė sistema yra aktyvuota visą laiką, tai ir sukelia stresą organizmui.“
Katės, pelės ir urvelio sindromas
Pašnekovas priminė, kad praktiškai vieninteliai odontologai iš esmės palieka negyvą organą žmogaus organizmr. „Juk dantis yra organas, nors jis funkciją ir atlieka, reikėtų stebėti toksikologinę būklę aplink jį. Jeigu jūsų jautrumas tiems toksinams yra padidintas, tai gali turėti įtakos bendrai sveikatai“, – sakė V. Butkus.
Gydytoja odontologė antrino, kad nereikia pamiršti, jog dantis turi savo kraujotaką, limfinę, nervų sistemą. „Ir jei infekcija jau pateko į danties kanalus, ji užteršė visą tą dantį, endondologai nuostabiai išvalo kanalus, plombuoja, turi mikroskopus. Bet dantis turi ne tiktai 1, 2 ar 3 ar 4 pagrindinius kanalus, bet iki 50 km tubulių – mažų kanalėlių. Ir kaip mums juos pasiekti, kaip mums juos išvalyti?
„Ir imuninė sistema negali to sutvarkyti – ji neištrauks implanto ar nepergydys danties. Taigi signalai eina visą laiką, kol imuninė sistema išsibalansuoja ir negali normaliai reaguoti į kitus susirgimus.“
Jeigu dantis buvo ilgą laiką infekuotas, buvo nesikreipta, jau kyla rizika, kad po kiek laiko bakterijos anaerobinėje terpėje ir prigamins mums tų toksinų“, – konstatavo S. Butkienė.
Pašnekovai dalinosi, kad šveicarų specialistai tokį procesą dantyje vadina labai įdomiai – katės, pelės ir urvelio sindromu. „Kadangi tos tubulės – urveliai yra tik apie 3 mikronų dydžio, o pati imuninės ląstelė, kurią mes vadinsime kate ir kuri gaudo tas peles, tai yra bakterijas, yra apie 30 mikronų dydžio ir 10 kartų didesnės, niekaip negali įlįsti į tą olą ir išvalyti baterijų. O jos pačios, būdamos pusės mikrono dydžio, puikiausiai gyvena tuose urveliuose“, – aiškino V. Butkus.
Kaip galima pažaboti tokį uždegimą burnoje?
Kas vyksta, kai jau yra aptinkami tokie tylūs židiniai? S. Butkienės aiškinimu, tada labai svarbus ne vienų odontologų darbas, o bendradarbiavimas su įvairiais specialistais.
„Turime daug įrankių, kaip pagelbėti žmogui, svarbiausia yra rasti priežastį, kuri galbūt daro įtaką sisteminėms ligoms. Jeigu mes randam tyliuosius uždegimus, vadinamas kavitacijas, tai yra tuščias ertmes žandikauliuose, kraujo imunologiniuose tyrimuose randame sensibilizaciją įvairiems toksinams, matome, kaip reaguoja imuninė sistema – ląstelinė ir humoralinė, tada galime dirbti kartu su imunologais, reumatologais, neurologais, onkologais ir kitais įvairių sričių specialistais.
Dažniausiai tokie pacientai jau turi nusiskundimų dėl lėtinių ligų – yra ir lėtiniai sinusitai, alerginės slogos, ypač reumatoidas. Visi šie lėtiniai židiniai burnoje labai stipriai veikia per imuninę sistemą ją išbalansuodami ir sukeldami lėtines ligas arba neleidžia nuo jų pasveikti“, – teigė odontologė.
„Jei gaminasi dentaliniai toksinai, riebaluose ištirpę toksinai per trišakį nervą, didžiausias veido nervą, gali keliauti tiesiai į smegenis.“
Jos aiškinimu, aptikus tylų židinį visų pirma yra atliekama žandikaulių detoksikacija, atveriamos ertmės ištrauktų dantų vietose, kur randamas vadinamas riebalinis degeneracinis audinys.
„Endondologinių dantų vietoje, jeigu ten atsiranda kavitacijos, tuščios ertmės, ir mes jas randame, dar matuojame toksiškumą. Galime greitai nustatyti, ar tas dantis mums jau šiandien išskiria įvairius toksinus (kuriuos išskiria bakterijos).
Nes nebūtinai taip bus – jei danties kanalai suplombuoti laiku ir kokybiškai, dantis gali dar stovėti tikrai ilgai ir kartais to toksiškumo išvis nėra arba jis nedidelis, kai galima dantį pergydyti. Jei toksiškumas labai aukštas, ką dar patvirtina ir imunologiniai tyrimai, toks dantis turi būti šalinamas ir keičiamas keraminiu implantu“, – dėstė ji.
Gali būti alergiški metaliniams implantams
Gydytoja pasakojo, kad osteoimunologiją, kai atliekami konkretūs žandikaulių tyrimai, kurie leidžia patvirtinti arba paneigti specialistų spėjimus, papildo ir biologinė odontologija.
„Odontologinė biologija yra medicinos šaka, kuri žiūri į žmogaus organizmą iš biologinės perspektyvos. Tai reiškia, kad daug dėmesio skiriame prevencijai, biologiniams diagnostikos protokolams, tai yra jie minimaliai invazyvūs ir kenkiantys. Taip pat yra biologinio gydymo protokolai, naudojome, kiek įmanoma, biologiškai suderinamas medžiagas, ir detoksikuojame organizmą.
Taigi žiūrime plačiau. Mūsų užduotis yra atkurti kramtymo funkciją kiek labiau įmanoma biologiškai suderinamos medžiagomis. Žinoma, yra vertinami ir didžiausi stresoriai burnos ertmėje – tai ir infekcijos židiniai, dantų kariesas, periodonto ligos. Tai yra, kaip jau minėta, gali būti endodontiškai negyvi dantys, metaliniai dantų implantai, jeigu žmonės jiems yra alergiški, ir tie tylieji židiniai, ko nejaučiame“, – aiškino S. Butkienė.
Toksinai gali patekti ir į smegenis
Gydytojas neurologas priminė, kad žandikauliuose yra kaulų čiulpai, kurie yra imuninės sistemos lopšys – ten pagaminamos visos imuninės ląstelės:
„Ir tame lopšyje yra dantys – 32 atskiri organai, tai jei bent vienas jų yra pažeistas, tai negali likti be atsako. Be to, jei gaminasi dentaliniai toksinai, riebaluose ištirpę toksinai per trišakį nervą, didžiausias veido nervą, gali keliauti tiesiai į smegenis. Ne veltui mokslinėje literatūroje labai diskutuojama galimybė, kad tie toksinai, aplenkdami kraują, imuninę sistemą gali keliauti tiesiai į smegenis sukeldami neurologinius lėtinius susirgimus.“
S. Butkienė atkreipė dėmesį, kad jau pastebėtas teigiamas rezultatas gydant veido neuralgijas. „Kai atradome lėtinius uždegimus, pašalinome toksinus, žmonės jau grįžta ir sako, kad galime ramiai miegoti, užmiegame be vaistų. Taigi šie gydymo protokolai išties veikia. Tikiu, kad tai ir holistinis mąstymas yra odontologijos ateitis.
Norisi, kad į tai būtų įtraukta kuo daugiau specialistų – šeimos gydytojų, gyvensenos medicinos specialistų, neurologų, alergologų, reumatologų, LOR gydytojų. Rentgeno nuotraukos šiandien nebeužtenka, kaip ir gražiai užplombuoti dantį ar įsukti implantą.
Svarbu, kad gydytojai vis labiau grįžtų vėl į gydytojo specialybę. Manau, po kurio laiko tik tokia medicina ir egzistuos. O kuo daugiau šviesime nuo mažens, tai reikės ir mažiau implantų, bus mažiau negyvų dantų ir t.t.“ – pastebėjo gydytoja odontologė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
