Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pristatė naują planą siekiant užtikrinti, kad pas gydytojus pirmiau patektų tie pacientai, kuriems to reikia labiau.
Kaip nurodo ministerija, planuojama įgyvendinti paciento rizikos įvertinimo modelį. „Tas paciento rizikos modelis leis šeimos gydytojui pagal konkrečias metodines gaires, nusiskundimus paciento klinikinės būklės riziką suskirstyti į tris grupes“, – neseniai aiškino SAM vadovė.
Jos teigimu, pagal nustatytą paciento rizikos grupę, konsultacija jam turės būti suteikta atitinkamai per savaitę, 30 dienų arba kelis mėnesius. „Pirma grupė, kada yra reikalinga greita pagalba – maždaug per 7 dienas pacientas turi gauti konsultaciją. Vidutinės rizikos pacientų grupė, kada pacientas turėtų gauti konsultaciją vidutiniškai per 1 mėnesį – 30 dienų.
Ir trečia grupė pacientų, kurių būklė nereikalauja tokios greitos, skubios konsultacijos, ir pacientas gali palaukti daugiau negu 1 mėnesį, 2 arba 3, jeigu tai yra lėtinė būklė ir reikalingas stebėjimas – nereikalinga ta skubi priežiūra“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Pasak jos, pacientų rizikas suskirsčius pagal jų sveikatos būklę, pirmiausia pagreitės paslaugų gavimo laikas tiems, kuriems labiausiai jų reikia.
Įvertinti paciento riziką „iš akies“ – slidus reikalas
Pacientų draugijos „Sveika širdis“ pirmininkė Rasa Šemiotienė sutiko, kad idėja iš pirmo žvilgsnio gal ir gera, tačiau kartu kelia ir klausimų.
Jos teigimu, viena vertus, jei žmogaus, sergančio širdies ir kraujagyslių liga, būklė yra ūmi, jis ir dabar skubiau nukreipiamas pas kito lygio specialistus. Kita vertus, ne ūmiu atveju nustatyti, kiek pacientas rizikingas – reikalas slidus.
„Kaip kitu atveju be papildomų tyrimų gali nustatyti, kam yra didesnė rizika ir didesnis pirmumas patekti pas gydytojus?“ – svarstė pacientų atstovė.
„Kai yra priešinfarktinė ar infarktinė būsena, kai situacija tikrai „deganti“, tada jau greitoji veža pirmumo tvarka, nes ir priimamajame yra eilės. Bet kaip kitu atveju be papildomų tyrimų gali nustatyti, kam yra didesnė rizika ir didesnis pirmumas patekti pas gydytojus?
Kiek ir spaudoje skaitome atvejų, kai gydytojai objektyviai neįvertina būklės, o paskui viskas, pavyzdžiui, apyjaunei moteriai baigiasi mirtimi. Čia labai rizikinga, kas imsis tos atsakomybės? Kas ryšis įvertinti, kad atvejis neskubus, o gal jis po kelių savaičių ar greičiau pasidarys skubiu?“ – svarstė pacientų draugijos atstovė.
Vieni ligų ieško be reikalo, bet kiti ir numiršta
Jos manymu, norint įtvirtinti panašią tvarką algoritmą reikėtų labai aiškiai išdirbti – gal ir atlikti daugiau tyrimų, duoti užpildyti pacientui apklausą.
„Yra logikos, kad ilgiau palaukti galėtų tie, kurie, pavyzdžiui, nori pasitikrinti tik profilaktiškai. Bet gal dar reikėtų daugiau stebėti situaciją, išbandyti prieš įtvirtinant naują tvarką. Aišku, taip jau yra, kad specialistų trūksta, pacientų daug, eilės nemažėja“, – kalbėjo R. Šemiotienė.
Kartu ji sutiko, kad ir patys pacientai kitą kartą šeimos gydytojų duris varsto be didesnio reikalo, tačiau čia vėl įžvelgė niuansų. „To pasitaiko, bet vėlgi kas nustatys, kad tai buvo be reikalo? Kartais simptomatika būna panaši, sako, kad be reikalo ligos ieškote, o, pasirodo, ne be reikalo.
Kitą kartą – ir be reikalo, žmogus gal hipochondrija serga, jam taip pasirodė. Bet kas imsis tos atsakomybės žaisti su žmogaus gyvybe? Po to girdime istorijas, kaip ir iki teismų prieinama“, – pridūrė pacientų atstovė.
Nemažai abejonių, kaip užtikrintų pacientų rūšiavimą
Jai antrino ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva. Jos teigimu, idėja taip rūšiuoti pacientus gal ir būtų nebloga ir leistų tiems, kuriems labiausiai reikia, pas specialistą patekti greičiau. Vis tik tam, kad tokia tvarka veiktų, visų pirma, reikia labai aiškaus algoritmo.
„Kaip bus įgyvendintas šis projektas, labai priklausys nuo funkcionalumų užtikrinimo ir išankstinės pacientų registracijos sistemos veikimo. Kai rašydami siuntimą nurodysime, kad yra skuba, iškyla klausimas – koks bus paciento kelias ir kas realiai užtikrins, jog per tas 7 dienas jis pateks pas gydytoją specialistą. Žinome realią situaciją regionuose – eilės pas specialistus siekia mėnesius, todėl sunku įsivaizduoti, kaip tai veiks praktikoje.
„Žmonės nenorės laukti pusmetį, tad tai tiesiog bus pretekstas kyšininkavimui, papirkinėjimui, spaudimui, kad šeimos gydytojas įrašytų jo būklę kaip skubesnę“, – sakė J. Sejonienė.
Turi būti labai aiškios gairės ir algoritmai, pagal kuriuos pacientai būtų priskiriami konkrečioms prioritetinėms grupėms. Priešingu atveju išauga ne tik skundų ar konfliktų rizika, bet ir galimos manipuliacijos bei net korupcijos tikimybė. Be to, tokia sistema gali dar labiau padidinti administracinį ir sprendimų priėmimo krūvį šeimos gydytojams – tai būtina vertinti iš anksto, numatant aiškius veiksmų žingsnius ir atsakomybes“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Ji priminė, kad jau dabar egzistuoja „žalieji koridoriai“ onkologiniams pacientams, tačiau tvarka neveikia kaip sviestu patepta.
„Vadinamieji žalieji koridoriai realiai neveikia arba veikia tik išimtiniais atvejais, kai įsikiša gydytojas. Jei ir pagal naują tvarką viskas priklausys nuo gydytojo įsikišimo, tai reikš dar vieną papildomą naštą šeimos gydytojams, kurių darbo krūviai jau ir dabar yra labai dideli. Be to, daug kalbame apie paslaugų prieinamumą, bet tuo pačiu galioja kvotos ir sutartinės sumos, kurios riboja realias galimybes. Kaip tai bus suderinta – atsakymų kol kas nėra“, – komentavo A. Astafjeva.
Didelio proveržio nesitiki
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė konstatavo, kad tokia pacientų rūšiavimo tvarka nėra naujiena, yra taikoma ir kitose šalyse. Vis tik ją įdiegus didelio proveržio gerinant paslaugų prieinamumą ji teigė nesitikinti.
„Šeimos gydytojai ir dabar vykdo tą rūšiavimą, jei mato, kad pacientas sunkesnis, pasistengia, kad pas specialistą patektų kuo greičiau, ir patys užregistruoja. Bet apskritai eiles reguliuoti bandyta net įstatymu, tačiau žinome, kad tai neveikia dėl paprasčiausios priežasties – nei šeimos gydytojų, nei gydytojų specialistų nuo tokio reguliavimo daugiau neatsiras. Tai vien dėl to eilės sutrumpėti negalės.
Akivaizdžiai kils pacientų nepasitenkinimas, nes visi nori būti tie skubesni. Kai sakoma, kad yra tokių, kurie gali ir pusę metų palaukti, tai nenorės žmonės tiek laukti, tad tai tiesiog bus pretekstas kyšininkavimui, papirkinėjimui, spaudimui, kad šeimos gydytojas įrašytų jo būklę kaip skubesnę“, – komentavo politikė.
Ji atkreipė dėmesį ir į pačių šeimos gydytojų atsakomybės klausimą, mat jie tikrai ne visada gali įvertinti būklės sudėtingumą.
„Juk ji gali greitai pablogėti, nors pacientas bus įvertintas kaip neskubus ir pusę metų lauks specialisto konsultacijos. Tai jei jis nesulauks konsultacijos, neduok dieve, numirs, tai ką – šeimos gydytojas eis į teismą, kad neteisingai įvertino riziką?
Be to, jei tai šeimos gydytojams bus papildoma atsakomybė, klausimas, ar jų darbo užmokestis nuo to kaip nors pasikeis? Tai nenumatyta“, – svarstė J. Sejonienė.
Įstatymai ir taip neveikia
Kita vertus, ji sutiko, kad tokia tvarka kaip ir leistų legitimizuoti ilgą laukimą pas gydytojus. Nors daugeliu atvejų ir dabar neveikianti, įstatymu įtvirtinta tvarka pacientams leidžia piktintis, kad pas specialistą nepakliūna per 30 dienų.
„Įrašysime nuostatas į įstatymą, bet ar tai vėlgi veiks, nemanau, taip tik šeimos gydytojas spaudimas didės ir pacientų pasitenkinimo dėl to nebus“, – pastebėjo Seimo narė.
Jos manymu, pirminių sprendimų norint pagerinti situaciją reikia ieškoti ne čia: „Matome, kad dabar stengiamasi visais būdais prispausti privačias gydymo įstaigas. Bet tikrai Lietuvoje yra labai daug pacientų, kurie už tą skubumą, jei vertintume kaip papildomą paslaugą prie bazinės paslaugos, už kurią galėtų papildomai susimokėti, tai juos visiškai tenkintų. Kita vertus, sistemai reikia bendrai didinti finansavimą ir didinti specialistų ruošimą.“
Premjeras: tokia tvarka turėtų būti taikoma kuo mažiau
Premjeras Gintautas Paluckas neseniai taip pat pasisakė dėl planuojamų pokyčių. Jis išsakė nuomonę, kad tvarka, pagal kurią vizito laikas būtų paskiriamas priklausomai nuo paciento būklės sunkumo, Lietuvoje turėtų būti taikoma kuo mažiau.
„Tokia praktika yra taikoma Europos valstybėse, bet aš norėčiau, jog tokia praktika Lietuvoje būtų taikoma kuo mažiau, nes kiekvienas asmuo turi tam tikrus savo nusiskundimus. Ir tikrai norėčiau, jog mūsų sveikatos sistema turėtų tiek resursų, jog galėtų iš karto vienu ypu, trumpiausiais terminais aptarnauti absoliučiai visus“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak jo, SAM inicijuotų eilių mažinimo priemonių visuma veikiausiai duos naudos, tačiau šis vienas pakeitimas, anot premjero, neteikia daug vilčių.
„Pirmiausia, matyt, turėtume kalbėti apie visą spektrą priemonių. Visas spektras, jeigu jis bus įgyvendintas, rezultatų turės, tačiau vien šis, sakykime, žingsnis mėginti pasverti kam, kiek paslaugų ir kokiu greičiu reikia, kažkokio esminio pokyčio tikrai neįneš“, – aiškino G. Paluckas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
